Haroldas Nausėda. Saulės energetikos dešimtmetis Lietuvoje: kasmet dvigubėjantys pajėgumai ir nauji rekordai

2020 m. spalio 22 d.
h

Šįmet sukanka lygiai dešimt metų nuo pirmosios saulės elektrinės, prijungtos prie skirstomojo tinklo įrengimo Lietuvoje. Ir nors pirmųjų žingsnių šioje srityje būta nedrąsių, tačiau jau nuo 2016 m. saulės energijos rinka mūsų šalyje kasmet padvigubėja. Šiandien turime daugiau nei 8000 saulės elektrinių savininkų, o kitais metais jų kiekis gali pasiekti 15000. Tiek daug įdarbintos saulės Lietuvoje dar nėra buvę – kas gi lėmė šios švarios energijos rūšies proveržį?

Dar prieš ketverius metus mūsų šalyje esančių saulės elektrinių įrengtoji galia siekė vos 2,4 MW. Praėjusiais metais šis rodiklis jau šoktelėjo iki įspūdingo kone 22 MW kiekio, o prognozuojama, kad kitais metais priartėsime prie beveik 100 MW.

Ar už šią tyliąją saulės energijos revoliuciją galime dėkoti vis gerėjančiam saulės elektrinių atsiperkamumui ar kasmet stiprėjančiam visuomenės ekologiniam sąmoningumui? Gal saulės sprendimų prieinamumui atsiradus „Ignitis saulės parkų“ platformai ir galimybei naudotis nutolusia elektrine? O gal atsinaujinančiai energetikai plėtoti skiriamai paramai?

Kaip ir atsakant į dažną klausimą, vieno atsakymo čia nėra – visi išvardinti veiksniai yra labai svarbūs.

Galimybė pasinaudoti parama įsigyjant saulės elektrinę tiek verslui, tiek privatiems vartotojams šiandien iš tiesų yra neabejotina paskata. Šiais metais smarkiai išsiplėtė tiek pačių paramos priemonių skaičius, tiek ir ženkliai išsaugo jų finansavimui skirti biudžetai. Iš viso 2020 m. subsidijų suma saulės energijai siekia net 40 mln. eurų. Tuo tarpu dar prieš kelerius metus šis skaičius buvo gerokai kuklesnis – nuo kelių iki keliolikos milijonų eurų.

Taip, kai kurioms įmonėms, kurios nėra anksčiau susidūrusios su paramos priemonėmis, visas paraiškos teikimo ir jos gavimo procesas gali atrodyti pakankamai painus ir ilgas. Be to, neretai ir pats terminas kreipimuisi dėl paramos yra pernelyg trumpas. Tobulintinų paramos proceso vietų iš tiesų yra, tačiau bendras vaizdas – neabejotinai nuteikiantis optimistiškai.

Jeigu anksčiau tik labiausiai „tarši“ verslo dalis - pramonės įmonės - gaudavo finansavimą elektros gamybai iš atsinaujinančių išteklių, tai dabar pildyti paraiškas paramai gauti gali praktiškai visi norintys verslai. Ir ne tik nuosavoms ant stogo ar įmonės sklype montuojamoms saulės elektrinėms.

Naują erą Lietuvos energetikoje pradėjusi „Ignitis saulės parkų“ nutolusių saulės elektrinių platforma prieš mėnesį  pasiūlė unikalią naujovę – nutolusias saulės elektrines verslui. Parama tokio tipo elektrines įsigyjančioms įmonėms nuo šių metų taip pat teikiama ir net neabejojama, kad jas įsigyjančių ir švarią energiją savo reikmėms naudojančių bendrovių skaičius tik augs.

Tačiau tikriausiai jokia paramos priemonė nebūtų veiksminga, jeigu subsidijuojama paslauga ar prekė neneštų realios apčiuopiamos naudos pačiam vartotojui. Šiais laikais kiekvienas verslas žino, kiek jam šiuo metu kainuoja energija, todėl nesunkiai paskaičiuoja ir saulės elektrinės atsipirkimo laikotarpį.  Ir paskaičiavęs šiandien jis mato, kad finansinė parama saulės energetikos sprendimams ženkliai sutrumpina jų atsiperkamumą.

Vidutinė saulės elektrinės atsiperkamumo trukmė be paramos šiuo metu siekia apie dešimt metų. Tačiau pasinaudojus įvairiomis siūlomomis finansinės paramos priemonėmis šis laikotarpis sutrumpėja net trečdaliu – iki šešerių – septynerių metų. Jeigu saulės energetikos technologijos ateityje ir toliau smarkiai pigs ir tobulės, o elektros kaina augs, investicijų į energijos gamybą iš saulės atsiperkamumas dar labiau sutrumpės.

Galiausiai nepamirškime ir vis labiau stiprėjančių dekarbonizacijos vėjų energetikos sektoriuje ir visoje Europos Sąjungoje augančio dėmesio tvarių, aplinkai draugiškų technologijų plėtrai. Palyginus neseniai Europos Komisijos patvirtintas „Naujasis žaliasis kursas“ yra kone geriausias pavyzdys krypties, kuria jau netolimoje ateityje judės vis daugiau įmonių ir privačių vartotojų.

Na ir pačiai pabaigai – dar keli optimistiškai nuteikiantys skaičiai ir faktai. 2021 m. Lietuvoje planuojama įrengti didžiausią saulės elektrinę ant stogų Baltijos šalyse, kurios galia sieks 2,1 MW. O jau iki šių metų pabaigos „Ignitis“ planuoja sumontuoti ir eksperimentinę plūduriuojančią 60 kW saulės elektrinę Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės baseine.

Taigi, panašu, kad bent jau artimiausiu metu debesys virš lietuviškojo saulės energetikos sektoriaus tikrai nesikaups.

Haroldas Nausėda yra bendrovės „Ignitis“ valdybos narys, verslo klientų ir plėtros tarnybos direktorius.