- Investicijų į tinklo kabeliavimą reitingavimo metodika yra tikslingai nukreipta į prevencinį linijų stiprinimą
- Siekiama praplėsti prižiūrimą oro linijų apsaugos zonų „koridorių“ bei leisti valyti pavojingus medžius
- Per 2018–2020 m. bendros investicijos sudarė beveik 600 mln. eurų, iš kurių elektros tinklui teko daugiau nei trys ketvirtadaliai
- Tinklo automatizuoti sprendimai kuria vertę – snygio metu elektros tiekimą iš kitų linijų pavyko atkurti trečdaliui gyventojų
- Pagrįstai atkurti ir dar padidinti operatyvinių brigadų žmogiškieji resursai bei pagerintos mobilizuojamų brigadų apimtys
- Bus koreguojama komunikacija klientams, sprendžiama dėl papildomų generatorių naudojimo ir tiksliau reglamentuojamas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis užtikrinant privažiavimą
Bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) įvertinusi sausio mėnesį užklupusio didžiulio snygio padarinių likvidavimo eigą, pagrindines gedimų priežastis bei reagavimo, esant stichijoms veiksmus imasi konkrečių žingsnių, kad krizės metu sprendimai, gedimų šalinimas ir klientų informavimas vyktų sklandžiau ir efektyviau. Gedimų priežastis, prioritetus ir tikslingus veiksmus, kurie yra orientuoti į maksimalų patikimumą didesniam kiekiui klientų už optimaliausius kaštus ESO aptarė su Lietuvos Respublikos Energetikos ministerija ir pristatė Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitetui.
Detali analizė parodė, kad pastaruosius trejus metus vykdyti ESO veiksmai – kabeliavimas, valdymo automatizavimas ir kitos investicijos – užtikrino, jog daugumai klientų elektros tiekimas būtų atstatytas operatyviai. Įvertinus snygio pamokas tęsiamas tinklo skaitmenizacijos diegimas ir automatinis tinklo nutrūkimų atstatymas, peržiūrimi tinklo kabeliavimo kriterijai adaptyviai reitinguojant pagal ankstesnių nutrūkimų skaičių ir derinant su miškų proskynų tvarkymu. Investicijos į tinklo atsparumą vykdomos subalansuotai ir nuosekliai. Atstatytas ir dar padidintas ankstesniais metais sumažintas elektrikų brigadų skaičius. Bendrovė taip pat stiprins prevencinę komunikaciją klientams apie galimus sutrikimus atsižvelgiant į oro sąlygas, koreguos informacijos apie besikeičiančias oro sąlygas surinkimo ir pateikimo klientams matricą. Bus sprendžiama dėl papildomų generatorių naudojimo ir tiksliau reglamentuojamas bendradarbiavimas su kitomis institucijomis ypač užtikrinant privažiavimą prie sunkiai pasiekiamų elektros linijų avarijų vietų.
Peržiūrimi kabeliavimo kriterijai
Keičiant elektros oro linijas į kabelines siekiama padidinti skirstymo sistemos patikimumą bei atsparumą gamtos reiškinių poveikiui ekonomiškai ir technologiškai efektyviausiu būdu. Rekonstrukcijų prioritetas per ateinančius tris metus bus skiriamas toms linijoms, kur už tas pačias investicijas energijos tiekimo patikimumas bus pagerintas kuo didesniam kiekiui klientų. Per 2021–2023 metus net apie 344 tūkst. klientų pajaus su rekonstravimu susijusias naudas kai per šį laiką bus sukabeliuota apie 1,3 tūkst. km. miškingose vietovėse esamų linijų. Daugiau kartų atsijungiančios linijos bus tvarkomos anksčiausiai – 10 kV oro linijos, kurios įtrauktos į artimiausius rekonstravimo planus, vidutiniškai atsijungia po 2,4 karto per metus.
Planuojant investicijas bendrovė skirs dėmesį labiausiai pažeidžiamoms, kritiškai didelį vartotojų kiekį turinčioms vietoms ir adaptyviai reitinguos kabeliavimą pagal ankstesnių nutrūkimų skaičių – papildomai įtraukiant ir pasikartojančių nutraukimų dėl gamtos reiškinių kriterijų, taip pat miškingumą, oro linijų amžių ir tinklu aptarnaujamų klientų kiekį. Dar iki 2021 m. snygio suplanuotos kabeliavimo investicijos padengia 71 proc. 10 kV oro tinklų linijų, kurios atsijungė per 2020 kovo mėn. audrą arba per šių metų snygį. Tai reiškia, kad investicijų reitingavimo metodika yra tikslingai nukreipta į prevencinį linijų stiprinimą.
Pavojingų medžių apsaugos zonoje tvarkymas ženkliai prisidėtų prie tinklų patikimumo
Būtina ieškoti tvarių sprendimų dėl apsaugos zonų klausimo, minimizuojant riziką, jog dėl sniego ar audros krintantys medžiai pažeis oro linijas. Tokių kompleksinių priemonių ir veiksmų derinimas leis pasiekti mažesnius nutrūkimus bei išvengti neracionalaus tarifų augimo klientams.
Šiuo metu oro linijų atsijungimų riziką ESO valdo per periodinį proskynų, esančių 3 m. greta oro linijos, valymą. Tačiau pavojų keliantys medžiai auga ir elektros oro linijų apsaugos zonoje, kuri siekia 10 m. ir už jos ribų. Siekiama praplėsti prižiūrimą oro linijų „koridorių“ ir leisti šalintini pavojingus, aukštesnius už atstumą nuo medžio iki elektros tinklų, medžius. Nebūtų šalinami saugotini ar saugomose teritorijose augantys medžiai. ESO skaičiavimu, papildomas pavojingų medžių tvarkymas apsaugos zonoje tik nerekonstruojamose linijose galėtų kainuoti apie 15 mln. eurų ir gali siekti apie 2 tūkst. hektarų. Tai sudaro apie 0.09 proc. visų šalies miškų.
Investicijos turi būti nuoseklios ir stabilios
Pagal ESO investicijų planą artimiausią dešimtmetį tinklo patikimumui, saugumui ir išmanumui didinti bus skiriama 1,9 mlrd. eurų investicijų. Jos paskirtos reitinguojant, kad neštų didžiausią visuomeninę naudą, o svarbiausiu prioritetu išlieka nuoseklus, stabilus ir prognozuojamas reguliacinis bei investicijų finansavimo mechanizmas. Tai įgalina kasmet kryptingai bei kompleksiškai didinti tinklo patikimumą tuo pat metu išlaikant nuosaikų tarifą gyventojams.
Bendrovės investicijos į skirstomąjį tinklą per pastaruosius keletą metų buvo itin reikšmingos ir per 2018–2020 metus sudarė beveik 600 mln. eurų, iš kurių elektros tinklui teko daugiau nei trys ketvirtadaliai. Palyginimui per 2015–2017 metus jos siekė tik apie 500 mln. eurų. Kompleksiškai reitinguojant ir derinant investicijas per 10 metų visame ESO elektros tinkle bus sukabliuota 11 tūkst. km visų linijų, 10 kV požeminių linijų miške dalis padidės nuo 43 proc. iki 67 proc., bendrai visų požeminių linijų dalis padidės nuo 32 proc. iki 44 proc.
Sparčiai diegiama skaitmenizacija ir automatinis tinklo atstatymas
Per pastaruosius keletą metų reikšmingai investuojant į tinklo išmanizaciją šio snygio stichijos metu buvo galima vertinti šių investicijų vertę. Stichijos metu 32 proc. visų atsijungusių klientų elektros energijos tiekimas buvo atstatytas tinklo automatizuotų ir nuotolinio valdymo sprendimų pagalba, kai nutraukus vienas linijas, elektros tiekimas buvo užtikrinamas iš kitų. Tai būtų 20 tūkst. klientų daugiau, nei 2020 m. kovą, kai tokiu būdu atkurtas tiekimas 28 proc., klientų, o prieš dešimt metų tokiu būdu elektros tiekimas buvo atkurtas tik 4 proc. klientų. Iš viso tinklo automatikos pagalba per 2020 m. energijos tiekimas greičiau nei per 3 minutes atkurtas 58 proc. klientų, kai palyginimui 2015–2017 m. šis rodiklis sudarė apie 36 proc.
Koncentruojamasi į tinklo atstatymo spartą
2015–2017 metais buvo sumažėjęs elektrikų brigadų skaičius, todėl per pastaruosius metus pagrįstai atkurti ir dar padidinti operatyvinių brigadų žmogiškieji resursai bei mobilizuojamų brigadų apimtys. Avarinių brigadų skaičius 2019–2021 metais pasiekė vidutiniškai 236 brigadas, kai 2015–2018 m. jų buvo apie 217, o 2011–2014 m. – 234 brigados. Tuo metu oro linijas, kurios dažniausiai ir yra paveikiamos audrų metu, aptarnaujančių brigadų vidutinis kiekis nuosekliai auga – 2020–2021 m. 100 atsijungusių 10 kV linijų teko apie 60 mobilizuotų brigadų, kai 2011–2014 m. tokiam atsijungimų kiekiui tekdavo 36, o 2015–2017 m. tik 30 brigadų.
