Gamta
Energijos gamyba ir paskirstymas bei atsinaujinančiosios energijos plėtra ne tik sukuria sąlygas, būtinas mūsų kasdieniam gyvenimui, bet ir daro poveikį gamtinei aplinkai, kurios dalis esame. Plėtojant atsinaujinančiosios energijos gamybą, mažėja išmetamų šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekis ir taip švelninamas poveikis klimatui. Tačiau atsinaujinančiosios energijos projektai (vėjo jėgainių parkai, saulės energijos parkai ir hidroelektrinės) bei pagalbinė infrastruktūra kelia grėsmę ir iššūkius biologinei įvairovei. Todėl reguliariai nagrinėjame savo veiklos poveikį ekosistemoms ir biologinei įvairovei, tvarkome savo veiklos metu susidarančias atliekas ir siekiame pusiausvyros tarp verslo veiklos ir ekosistemų bei išteklių išsaugojimo.
Gamta
Oro tarša (ne ŠESD emisijos)
Pagrindiniai į orą išmetami teršalai, kuriuos Grupė išmeta gamindama elektrą ir šilumą, yra azoto oksidai (NOX), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO2) ir kietosios dalelės.
| Emisijos į orą | Matavimo vnt. | 2024 m. | 2023 m. | 2022 m. | 2021 m. |
|---|---|---|---|---|---|
| SO2 | t | 11 | 8 | 7 | 9 |
| NOX | t | 565 | 486 | 441 | 570 |
| Kietosios dalelės | t | 17 | 18 | 16 | 15 |
| CO | t | 166 | 149 | 154 | 139 |
Griežtai laikomės oro taršos leidimų. Daugiau informacijos apie oro taršos stebėseną skelbiama šiose Grupės patronuojamųjų įmonių interneto svetainėse (lietuvių kalba):
Vandens ir jūrų ištekliai
Vanduo yra pagrindinis gamtos išteklius daugelyje Grupės veiklos sričių. Jis svarbus tiek gamybos procesams, tiek ekosistemų išsaugojimui. Atsakingas vandens naudojimas ir poveikio valdymas yra mūsų prioritetas, įtrauktas į metinį planavimą, rizikos vertinimą ir tvarumo ataskaitas.
Vandens naudojimas mūsų veikloje
Grupė savo reikmėms:
- išgauna požeminį vandenį;
- naudoja vandenį iš miestų vandentiekio tinklų;
- reguliuoja vandens svyravimus iš natūralaus gamtinio resurso – Kauno marių.
Tam tikruose gamybos procesuose vanduo pakartotinai naudojamas uždaruose cikluose. Vandens ištekliai daugiausia naudojami elektros energijos gamybai:
- Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje;
- Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje;
- Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo bloke ir rezervinėje elektrinėje.
Nuotekų tvarkymas
Veikloje susidarančios technologinės ir paviršinio vandens nuotekos:
- nukreipiamos į miestų kanalizacijos tinklus;
- tvarkomos ir išvalomos pagal teisės aktus;
- į natūralią aplinką išleidžiamos tik išvalytos nuotekos.
Vandens kokybės užtikrinimas
Geriamojo vandens kokybė nuolat stebima pagal priežiūros planus ir Lietuvos higienos normą HN 24:2023 „Geriamojo vandens saugos ir kokybės reikalavimai“. Ataskaitos teikiamos Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai.
Vandens telkiniai ir ekosistemos
- Visi su Grupės veikla susiję vandens telkiniai priklauso Nemuno upės baseino rajonams (UBR) ir pasižymi mažu arba mažu–vidutiniu vandens stygiaus lygiu.
- Vėjo parkai Lenkijoje ir Estijoje veikia zonose, kur vandens stygiaus lygis yra nuo mažo iki vidutinio, o vandens poreikis pasireiškia tik statybos etape.
Stebėsena ir skaidrumas
- Skiriame daug dėmesio paviršinio, požeminio ir telkinių vandens stebėsenai.
- Bendrovė „Ignitis Gamyba“ pirmoji įgyvendino LAND 2-95 reikalavimus, suteikdama visuomenei prieigą prie vandens lygių duomenų.
- Elektrėnų tvenkinio ir Kauno hidroelektrinės tvenkinio vandens lygio valandiniai duomenys skelbiami „Ignitis Gamyba“ svetainėje .
Teisiniai reikalavimai ir atskaitomybė
Vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtintu „Vandens naudojimo ir nuotekų tvarkymo apskaitos tvarkos aprašu“, metinės ataskaitos teikiamos Aplinkos apsaugos agentūrai per AIVIKS sistemą. Mokami mokesčiai už vandens naudojimą ir nuotekų tvarkymą.
Aplinkosaugos valdymas
Grupėje įdiegta ISO 14001 aplinkosaugos valdymo sistema, apimanti vandens išteklių naudojimą, nuotekų tvarkymą, taršos prevenciją ir avarinių situacijų valdymą. Sistema užtikrina nuolatinį procesų gerinimą, vidaus ir išorės auditus bei teisės aktų laikymąsi.
Skirstomųjų tinklų pastotėse ir transformatorinėse užtikrinamas alyvos ir kitų atliekų surinkimas bei saugus šalinimas, siekiant išvengti dirvožemio ir gruntinio vandens taršos.
Biologinė įvairovė ir ekosistemos
Savo veikla siekiame sumažinti bet kokį tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Pirmenybę teikiame žuvų apsaugai gaminant hidroenergiją ir paukščių populiacijos apsaugai gaminant vėjo energiją ir elektros energijos skirstymo tinkluose.
Grupė toliau ėmėsi svarbių priemonių, kad išvengtų poveikio, kurį ji daro aplinkai, arba jį sumažintų. Buvo imtasi šių svarbiausių priemonių:
- vietoj senų oro linijų tiesiame naujas požemines elektros linijas. Dešimties metų ESO investicijų plane numatyti tokie tikslai kaip 11 200 km naujų požeminių linijų, 67 proc. 10 kV požeminių kabelių miškuose, 132 km senų dujotiekių pakeisti iš senų plieninių vamzdžių į naujus polietileninius ir kt.;
- vykdyta nuolatinė Kauno marių vandens lygio svyravimo stebėsena, siekiant užtikrinti, kad vandens lygio svyravimai neviršytų saugių ekologinių ribų;
- Kauno mariose buvo periodiškai atliekami ichtiologiniai tyrimai, siekiant įvertinti Grupės hidroelektrinių poveikį;
- vykdyta vėjo parkų poveikio paukščių ir šikšnosparnių populiacijoms stebėsena;
- atlikti floros ir faunos stebėsenos tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį aplinkai daro saulės
parkai ir kaip šį poveikį galima sumažinti ir (arba) kompensuoti; - SBTi patvirtino Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslus.
Siekdama užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą bei apsaugoti laukinę gyvūniją, ESO, bendradarbiaudama su Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra, perkelia elektros tinklams ir žmonių saugumui pavojų keliančius eršketų lizdus, vadovaudamasi Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymu.
Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika
Grupė jau pradėjo įgyvendinti perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo procesą. Dabar Grupė rengia išsamesnį veiksmų planą, kaip atsisakyti pirminių išteklių ir kaip padidinti antrinių išteklių naudojimą, taip plėsdama žiediškumo principų taikymą savo veikloje ir vertės grandinėje – tiek gamybos ir tiekimo atkarpoje (angl. upstream), tiek pristatymo ir išvežimo atkarpoje (angl. downstream).
Grupės įmonėse yra vykdomų įvairių atliekų pernaudojimo iniciatyvų, bet detalesnė informacija yra surinkta tik apie dugno pelenų ir šlako kiekius. Planuojame pradėti ieškoti būdų detaliau stebėti pernaudojamų atliekų kiekius ir informaciją atskleisti būsimose ataskaitose.
Grupės įmonėse susidarančios atliekos rūšiuojamos bei perduodamos atliekų tvarkytojams. Šiuo
metu išsamesnė informacija apie tai, kaip atliekų tvarkytojams perduotos atliekos galutinai
sutvarkomos, renkama tik Elektrėnų komplekse (Rezerviniai pajėgumai) ir dalis šios informacijos
įmonėse „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) ir ESO (Tinklai). Įmonės fiksuoja, kokia dalis perdirbama, kokia panaudojama energijos gamybai, kokia šalinama sąvartyne ar kompostuojama, ir tai sudaro 3 proc. visų Grupėje susidarančių atliekų.
Planuojame pradėti detaliau sekti šį procesą ir kitose Grupės įmonėse ir informaciją apie tolimesnę atliekų tvarkymo kelionę atskleisti būsimose ataskaitose.
Grupės įmonės siūlo klientams paslaugas, kurios atitinka žiedinės ekonomikos principus ir skatina jos plėtrą.
Grupės partneriams ir rangovams taikomi tokie patys verslo etikos standartai. Visų pirma, Grupė pabrėžia atliekų mažinimo svarbą. Siekiame ugdyti klientų ir platesnės visuomenės sąmoningumą apie būtinybę mažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti, prieš išmetant medžiagas ir daiktus, kurių negalima pakartotinai panaudoti ar perdirbti. Daugiau apie projektą galite rasti čia.
