Gamta

Oro tarša (ne ŠESD emisijos)

Pagrindiniai į orą išmetami teršalai, kuriuos Grupė išmeta gamindama elektrą ir šilumą, yra azoto oksidai (NO_X), anglies monoksidas (CO), sieros dioksidas (SO₂) ir kietosios dalelės.

Griežtai laikomės oro taršos leidimų. Daugiau informacijos apie oro taršos stebėseną skelbiama šiose Grupės patronuojamųjų įmonių interneto svetainėse (lietuvių kalba): 

• Kauno kogeneracinė jėgainė (Kauno KJ)
• Vilniaus kogeneracinė jėgainė (Vilniaus KJ)
• „Ignitis gamyba“

Vandens ir jūrų ištekliai

Vanduo yra esminis gamtos išteklius daugelyje Grupės veiklos sričių. Vykdydama veiklą, Grupė naudoja paviršinį ir požeminį vandenį bei vandenį iš vandentiekio sistemų. Vandens ištekliai daugiausia naudojami elektros energijos gamybos procesams užtikrinti – Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje, Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinėje, taip pat Elektrėnų komplekso kombinuoto ciklo bloke ir rezervinėje elektrinėje. Tinkamas vandens rizikos valdymas turi tiesioginės įtakos Grupės veiklos rezultatams, todėl yra įtrauktas į metinį planavimą, rizikos vertinimą ir pabrėžiamas metinėse tvarumo ataskaitose. 

Vandens išteklių instituto duomenimis, visi su Grupės veikla susiję vandens telkiniai, priklausantys nuo gėlųjų vandenų ir jūrų ekosistemų, priskirti Nemuno upės baseino rajonams (UBR), t. y. mažo, mažo – vidutinio vandens stygiaus zonoms. Vėjo parkai Lenkijoje ir vėjo parkas Estijoje priskiriami zonoms, kuriose vandens stygiaus lygis yra nuo mažo iki vidutinio, be to, reikia pažymėti, kad vėjo parkams vanduo yra reikalingas tik statybos etape. 

Daug dėmesio skiriama paviršinio, požeminio vandens stebėsenai ir apsaugos priemonėms. Bendrovė „Ignitis Gamyba“ buvo pirmoji, įgyvendinusi LAND 2-95 reikalavimus dėl visuomenės galimybės susipažinti su bendrovės valdomų vandens telkinių vandens lygiu. Elektrėnų tvenkinio ir Kauno hidroelektrinės tvenkinio vandens lygio valandinius duomenis galima rasti „Ignitis Gamyba“ interneto svetainėje.

Siekiant išvengti dirvožemio ir požeminio vandens užteršimo, tose vietose, kur planuojama statyti, montuoti, eksploatuoti ir rekonstruoti elektros įrenginius, visada užtikrinamas alyvos ir kitų atliekų surinkimas ir šalinimas. Alyvos surinkimo talpyklos įrengiamos atvirų skirstyklų ir pastočių teritorijose, kur alyva iš transformatorių ir alyvinių jungiklių gali nutekėti į gruntą ir gruntinius vandenis.

Biologinė įvairovė ir ekosistemos

Savo veikla siekiame sumažinti bet kokį tiesioginį ir netiesioginį neigiamą poveikį biologinei įvairovei. Pirmenybę teikiame žuvų apsaugai gaminant hidroenergiją ir paukščių populiacijos apsaugai gaminant vėjo energiją ir elektros energijos skirstymo tinkluose. 

Grupė toliau ėmėsi svarbių priemonių, kad išvengtų poveikio, kurį ji daro aplinkai, arba jį sumažintų. Buvo imtasi šių svarbiausių priemonių:

• vietoj senų oro linijų tiesiame naujas požemines elektros linijas. Dešimties metų ESO investicijų plane numatyti tokie tikslai kaip 11 200 km naujų požeminių linijų, 67 proc. 10 kV požeminių kabelių miškuose, 132 km senų dujotiekių pakeisti iš senų plieninių vamzdžių į naujus polietileninius ir kt.;
• vykdyta nuolatinė Kauno marių vandens lygio svyravimo stebėsena, siekiant užtikrinti, kad vandens lygio svyravimai neviršytų saugių ekologinių ribų;
• Kauno mariose buvo periodiškai atliekami ichtiologiniai tyrimai, siekiant įvertinti Grupės hidroelektrinių poveikį;
• vykdyta vėjo parkų poveikio paukščių ir šikšnosparnių populiacijoms stebėsena;
• atlikti floros ir faunos stebėsenos tyrimai, siekiant išsiaiškinti, kokį poveikį aplinkai daro saulės
  parkai ir kaip šį poveikį galima sumažinti ir (arba) kompensuoti;
• SBTi patvirtino Grupės ŠESD emisijų mažinimo tikslus.

Siekdama užtikrinti saugų ir patikimą elektros energijos tiekimą bei apsaugoti laukinę gyvūniją, ESO, bendradarbiaudama su Lietuvos aplinkos apsaugos agentūra, perkelia elektros tinklams ir žmonių saugumui pavojų keliančius eršketų lizdus, vadovaudamasi Saugomų gyvūnų, augalų ir grybų įstatymu. 

Išteklių naudojimas ir žiedinė ekonomika

Grupė jau pradėjo įgyvendinti perėjimo prie žiedinės ekonomikos ir efektyvaus išteklių naudojimo procesą. Dabar Grupė rengia išsamesnį veiksmų planą, kaip atsisakyti pirminių išteklių ir kaip padidinti antrinių išteklių naudojimą, taip plėsdama žiediškumo principų taikymą savo veikloje ir vertės grandinėje – tiek gamybos ir tiekimo atkarpoje (angl. upstream), tiek pristatymo ir išvežimo atkarpoje (angl. downstream).

Grupės įmonėse yra vykdomų įvairių atliekų pernaudojimo iniciatyvų, bet detalesnė informacija yra surinkta tik apie dugno pelenų ir šlako kiekius. Planuojame pradėti ieškoti būdų detaliau stebėti pernaudojamų atliekų kiekius ir informaciją atskleisti būsimose ataskaitose.

Grupės įmonėse susidarančios atliekos rūšiuojamos bei perduodamos atliekų tvarkytojams. Šiuo
metu išsamesnė informacija apie tai, kaip atliekų tvarkytojams perduotos atliekos galutinai
sutvarkomos, renkama tik Elektrėnų komplekse (Rezerviniai pajėgumai) ir dalis šios informacijos
įmonėse „Ignitis gamyba“ (Rezerviniai pajėgumai ir Žalioji gamyba) ir ESO (Tinklai). Įmonės fiksuoja, kokia dalis perdirbama, kokia panaudojama energijos gamybai, kokia šalinama sąvartyne ar kompostuojama, ir tai sudaro 3 proc. visų Grupėje susidarančių atliekų.
Planuojame pradėti detaliau sekti šį procesą ir kitose Grupės įmonėse ir informaciją apie tolimesnę atliekų tvarkymo kelionę atskleisti būsimose ataskaitose.

Grupės įmonės siūlo klientams paslaugas, kurios atitinka žiedinės ekonomikos principus ir skatina jos plėtrą. 

Grupės partneriams ir rangovams taikomi tokie patys verslo etikos standartai. Visų pirma, Grupė pabrėžia atliekų mažinimo svarbą. Siekiame ugdyti klientų ir platesnės visuomenės sąmoningumą apie būtinybę mažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti, prieš išmetant medžiagas ir daiktus, kurių negalima pakartotinai panaudoti ar perdirbti.  Daugiau apie projektą galite rasti čia.