Stokholmo arbitražas: dėl biokuro jėgainės vėlavimo kalta „Rafako“
Dėl Vilniaus kogeneracinės jėgainės biokuro bloko statybų vėlavimo yra kalta Lenkijos katilų gamintoja „Rafako“. Tokią išvadą, išnagrinėjęs dalį Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) ir „Rafako“ ginčo, padarė Stokholmo arbitražas.
VKJ palankiu sprendimu Stokholmo arbitražas, be kitų sprendimų, nusprendė, kad VKJ pagrįstai nutraukė sutartį su „Rafako“ bei turi teisę į netesybas ir nuostolių atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad VKJ dėl „Rafako“ kaltės negavo pajamų, o investicijos į biokuro jėgainę išaugo, bendrovė planuoja bylinėtis dėl šių nuostolių. Svarbu paminėti, kad arbitražas taip pat nustatė privalomą laikotarpį, per kurį šalys turi bandyti taikiai susitarti. Arbitražo byla yra išskirta į dvi stadijas, todėl dėl konkretaus nuostolių atlyginimo arbitražas pasisakys antroje dalyje.
„Šis sprendimas Vilniaus kogeneracinei jėgainei yra ypač svarbus, kadangi nutraukia bet kokias spekuliacijas dėl to, kas yra atsakingas už biokuro jėgainės statybų vėlavimą. Arbitražas patvirtino tai, ką sakėme iki šiol – būtent „Rafako“ tenka atsakomybė už vėlavimą bei dėl to patirtus nuostolius“, - teigia VKJ vadovas Mantas Burokas.
VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW (iš jų apie 70MW iš biomasės) , o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW iš biomasės).
Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. t komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. t. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
