Pabrėžė emocinės sveikatos svarbą darbe: ja gali pasirūpinti net kolegos
Verslo sėkmę parodo ne tik finansiniai rezultatai, bet ir darbuotojų emocinė sveikata, įsitikinusi energetikos bendrovė „Ignitis grupė“. Ji – pirmoji Lietuvoje, įgyvendinusi tarp darbuotojų vis labiau populiarėjančią gerovės mentorių programą. Jais savanoriškai tapę įmonės darbuotojai padeda nelengvą laiką išgyvenantiems, emocinių sunkumų patiriantiems ar tiesiog išsikalbėti norintiems kolegoms.
Prireikė trijų metų
Emocinis stresas Lietuvoje, panašu, yra neatsiejama gyvenimo dalis – 2021 metais atliktas Europos darbo sąlygų tyrimas atskleidė, kad net du iš penkių (42 proc.) šalies gyventojų per paskutinius metus patyrė emocinį nerimą. Europos Sąjungoje nuo jo kentėjo mažiau, vidutiniškai 30 proc. darbuotojų. Todėl bendrovės turėtų koncentruotis ne tik į veiklos rezultatus, bet ir į darbuotojų emocinę sveikatą, akcentuoja „Ignitis grupės“ žmonių gerovės ekspertė Agnė Gorpiničienė.
Dėl to šioje bendrovėje, remiantis geraisiais pavyzdžiais Lietuvoje ir užsienyje, sukurta emocinės gerovės ekosistema. Profesionali specialistų pagalba teikiama nutikus nelaimingam atsitikimui ar netekus kolegos, darbuotojai, paskambinę į įmonėje veikiančią psichologinės pagalbos liniją bet kada gali gauti nemokamą ir konfidencialią psichologo konsultaciją, turimą sveikatos draudimą galima panaudoti kitur dirbančių specialistų paslaugoms. Taip pat rengiamos stresą mažinančios meditacijų sesijos, kasmetinės sveikatingumo ir judėjimo iniciatyvos.
Pati naujausia iniciatyva prasidėjo 2021 metų vasarą, kai patiems darbuotojams tapo akivaizdu, kad reikia iš pagrindų gerinti dėl pandemijos ir pasikartojančių karantinų pablogėjusią emocinę sveikatą. Buvo nutarta sukurti gerovės mentorių programą – specialią atranką praėję, psichologinio konsultavimo mokymus baigę organizacijos darbuotojai ėmė teikti emocinę pagalbą kolegoms, bendradarbiauti su komandomis ir jų vadovais.
„Nors dažniausiai kalbamasi apie darbą, tačiau kartais ne mažiau svarbia tampa asmeninių problemų ir santykių namuose tema – neskirstome žmogaus gyvenimo į profesinį ir asmeninį, juk pastarojo dar niekam nepavyko palikti už biuro durų, – pastebi „Ignitis grupės“ žmonių gerovės ekspertė. – Tačiau norint pasiekti tokį atvirumą ir pradėti šią programą, prieš tai reikėjo sukurti pasitikėjimo kultūrą: kad darbuotojams užsiminus apie emocinę sveikatą „neišmuštų saugiklių“, nebūtų nepatogu kalbėtis.“
Negali priimti visų norinčių
A. Gorpiničienė prisimena, kad paskelbus pirmąją atranką į gerovės mentorių programą, atsiliepė daugiau nei 40 darbuotojų, nors buvo planuota priimti 15. Galiausiai nuspręsta priimti 33 gerovės mentorius, kurie, prieš tapdami tam tikrais tarpininkais tarp draugo ir profesionalaus psichologo, turėjo praeiti atrankos pokalbį su psichoterapeute ir išklausyti keturių dienų psichologinio konsultavimo mokymus.
„Vertinama kandidatų vidinė motyvacija: ar jų prioritetas – emocinė sveikata ir gera savijauta, ar jie turi bent minimalias psichologijos žinias, galbūt domisi joga ar ugdomuoju vadovavimu, yra „Jaunimo linijos“ ar panašių iniciatyvų savanoriai. Taip pat keliame reikalavimą laikytis konfidencialumo ir kitų etikos kodekso principų“, – apie atranką pasakoja pašnekovė.
Anot jos, prisijungti prie šios savanoriškos mentorių programos, kurios metu patys gerovės mentoriai sprendžia, kiek jie nori įsitraukti ir skirti laiko, motyvuoja galimybė save realizuoti darbo metu, „Ignitis grupės“ suteikiami mokymai, konsultacijos, supervizijos ir pripažinimo programos taškai. Įkvepia ir visuomet įsiklausančio kolegos pavyzdys. Šios naudos ir noras išklausyti kolegas šiemet dalyvauti atrankoje paskatino dar 31 darbuotoją, iš kurių buvo įmanoma priimti 18.
„Reikia pasidžiaugti, kad prie iniciatyvos vis dažniau prisijungia vyrai, nors tarp jų vis dar egzistuoja emocinės sveikatos stigma. Pirma vyrai sudarė vos 6 procentus gerovės mentorių, o dabar – jau 22. Visgi, reikia pastebėti, kad net 70 proc. organizacijos darbuotojų – vyrai“, – apie tendencijas kalba „Ignitis grupės“ žmonių gerovės ekspertė.
Temų pokalbiams – apstu
Vis dažniau gerovės mentorių programoje dalyvauja ir įvairių sričių vadovai, jų dalis siekia jau 47 procentus. Tai, anot A. Gorpiničienės, yra itin svarbu – kaip rodo užpernai Didžiojoje Britanijoje atliktas tyrimas, net 41 proc. darbuotojų norėtų, kad jų vadovas atvirai kalbėtų ir domėtųsi pavaldinių emocine sveikata. Plečiasi ne tik gerovės mentorių ratas, bet ir temų laukas: teikiamos ne tik asmeninės konsultacijos kolegoms, bet ir mokymai komandoms, fasilitavimo sesijos, prisidedama prie į perdegimo prevenciją nukreiptų edukacinių projektų, kiekvieną savaitę vedamos dėmesingumo meditacijos praktikos, kuriose dalyvių skaičius kartais siekia ir porą šimtų, vykstama į padalinius kituose miestuose, kuriuose indikuojama esant sunkumų.
„Pasitaiko ir tokių atvejų, kai atvykus pas klientą darbuotojus užsiundo šunimis, taranuoja automobilius, jiems grasinama, o visa tai tikrai neprisideda prie geros psichologinės būklės. Darbuotojų emocinę sveikatą taip pat veikia kariniai konfliktai ir infliacija, atrodo, atsitiesus po vienų išgyvenimų jau ateina kiti“, – apibendrina gerovės specialistė.
Gerovės mentoriai, skaičiuojama, per mėnesį praveda vidutiniškai 15 veiklų. Galiausiai ši iniciatyva ir ją lydintys veiksniai tapo kryptinga ir ilgalaike „Ignitis grupės“ veikla – darbuotojų emocinės ir fizinės gerovės palaikymas, darbo ir asmeninio gyvenimo balanso gerinimo uždaviniai yra įtraukti į Įvairovės, įtraukties ir gerovės strateginį planą 2022–2024 metams.
„Labai džiugu, kad emocinės sveikatos svarbą vis labiau supranta ne tik mūsų darbuotojai ir akcininkai, bet ir kitos įmonės – juk gyvename nedidelėje šalyje, kurioje savo sričių profesionalai bendrauja, persikelia iš vienos darbovietės į kitą, įgytas emocines kompetencijas parsineša ir į šeimas. Tad tai, ką darome, galiausiai tampa svarbu ir vis didesnei visuomenės daliai“, – teigia „Ignitis grupės“ atstovė.
