Atsakingas vartojimas – vienintelis kelias į ateitį be sąvartynų
Siekdami atsikratyti sąvartynų ir gyventi be atliekų savo aplinkoje, privalome iš esmės keisti savo požiūrį į vartojimą. Tokia pagrindinė mintis skambėjo Pasaulinės aplinkos apsaugos dienos proga iš Energetikos ir technikos muziejaus (ETM) transliuojamose tvarumo dirbtuvėse, kur pristatyta ekspozicija apie žiedinę ekonomiką.
Renginio diskusijoje Vilniaus kogeneracinės jėgainės (VKJ) vadovas Mantas Burokas ir Kauno kogeneracinės jėgainės (KKJ) vadovas Ramūnas Paškauskas kartu su žygio pėsčiomis aplink mūsų šalį „Už švarią Lietuvą!“ ir socialinės iniciatyvos „Kūrybos kampas 360°“ įkūrėju Giedriumi Buču kalbėjo apie asmeninę atsakomybę, vertybes ir problemas, kurias sukuria dabartinis „naudok resursus – gamink – išmesk“ ekonomikos modelis.
„Suvokimas, kad mūsų vartojimo įpročiai kelia realią grėsmę aplinkai, yra labai svarbus pirmas žingsnis. Tik tada galime suprasti, kad kiekvienas esame atsakingas už tai, kokiame pasaulyje gyvensime, kad atsisakome tam tikrų patogumų dėl daug didesnio, ilgalaikio tikslo – galimybės kvėpuoti švariu oru ir mėgautis gamta”, – kalbėjo G. Bučas.
Mažiau yra daugiau
Pasak VKJ vadovo Manto Buroko, pirmiausia, ką galime padaryti kiekvienas – susimąstyti apie tai, kaip ir kodėl vartojame, ir kokios yra besaikio vartojimo pasekmės ateities kartoms. „Dažnai daiktiškumas nugali racionalų protą, todėl mūsų ekonomiką varo emocinis vartojimas. Pirkdami turime susimąstyti, ar tikrai mums reikia dar vieno daikto, ar tiesiog perkame, nes mums tai suteikia emocinį pasitenkinimą. Kiekvienas turime pagalvoti apie daikto prasmę ir nepamiršti, kad galima vartoti kitaip: nereikalingus daiktus galime kam nors dovanoti, atiduoti į specialiai tam skirtus punktus, kur jie suras naują gyvenimą, nes kažkam kitam jų reikia, – kalbėjo M. Burokas.
Jam antrino ir KKJ vadovas R. Paškauskas, primindamas, kad vartotojiškumas buvo skatinamas jau keletą dešimtmečių ir tai buvo vertinama kaip ekonomikos progresas. Daiktų gausa ir pasirinkimas tikrai palengvino daugelio buitį ir kasdienybę, tačiau šis gyvenimo būdas sukėlė ir daug neigiamų pasekmių. „Šiandieninis atliekų kiekis, aplinkos užterštumas ir dėl to kilusios klimato problemos yra neapgalvoto vartojimo pasekmė. Ir dabar jau mes turime spręsti, ką daryti ir kaip užtikrinti, kad ateities kartoms nereikėtų paveldėti mūsų sukurtų problemų“, - kalbėjo R. Paškauskas.
Pradėk nuo savęs
„Eurostat“ pateikiamais duomenimis, kiekvienas Lietuvos gyventojas per metus sukuria apie pusę tonos atliekų, iš kurių tik maža dalis yra perdirbama ar sudeginama kogeneracinėse jėgainėse, o visa kita – tiesiog atsiduria sąvartynuose. Anot KKJ vadovo R. Paškausko, atliekos tikrai niekur nedings, nes didžiulis iš gyventojų ir gamintojų susidarantis atliekų srautas nemažėja. „Valstybiniu mastu politikai yra numatę, kad iki 2050 -ųjų metų sąvartynų nebereikės, tačiau norint to pasiekti, turime keisti savo vartojimo įpročius jau šiandien“, – įsitikinęs R. Paškauskas.
VKJ vadovo M. Buroko teigimu, šiandien gali atrodyti, kad pasaulis be sąvartynų yra neįmanomas. „Tačiau dauguma šiandienos technologijų atrodė visiška utopija prieš šimtą metų, ir aš tikiu, kad surasime sprendimus šiandieninėms problemoms, jeigu tai darysime kartu ir ekonomikos žiediškumą skatinsime mažais žingsneliais“, – kalbėjo VKJ vadovas.
Pasak tvarumo ir ekologijos temomis kalbančio G. Bučo, kiekvienas turime pradėti nuo savęs ir tvarumo ekspertų siūlomus pokyčius paversti kasdieniais įgūdžiais. „Svarbiausia, neužsibrėžti visko pakeisti per kelias dienas, nes tiesiog perdegsite ir nepasieksite jokių rezultatų. Siūlau pradėti nuo mažų pokyčių: pavyzdžiui, tiesiog atsisakyti vienkartinio naudojimo daiktų ar sugalvoti naujus būdus prikelti daiktus antram gyvenimui,“ – pasakojo G. Bučas.
Tvarumo dirbtuvių dalyvis pasidalino antrinio dizaino idėjomis, kurias savo kasdienybėje galime pritaikyti kiekvienas. „Iš senų „Lego“ kaladėlių pasidarykite raktų pakabukus visai šeimai, iš kėdės pasidarykite lentyną, o iš nebenešiojamų marškinėlių pagamintas krepšys džiugins dar ilgai“, – žiūrovams pasakojo G. Bučas. – „Jei siekiate sumažinti vartojimą ir gyventi tvariau, tiesiog gerkite iš daugkartinių puodelių, vandenį pilkite į gertuves, o vaisiams ir daržovėms naudokite ne plastikinius, daugkartinius medžiaginius maišelius“.
Ekspoziciją muziejui padovanojo „Ignitis grupei“ priklausančios Vilniaus ir Kauno kogeneracinės jėgainės.
