„Ignitis grupė“ kelia ambicingesnius Žaliosios gamybos ir emisijų tikslus
Atsinaujinančiai energijai prioritetą teikianti integruota energetikos paslaugų bendrovė „Ignitis grupė“ atnaujintoje strategijoje ir 2023-2026 m. strateginiame plane didina savo ambicijas Žaliosios gamybos plėtroje ir emisijų mažinime.
Antradienį paskelbtoje atnaujintoje strategijoje numatoma, kad iki 2030 m. instaliuoti žalieji ir lankstieji pajėgumai sieks 4-5 GW, didžiausią dėmesį sutelkiant į jūrinio vėjo elektrines, sausumos vėjo hibridines elektrines, elektros kaupimą ir konvertavimą (angl. P2X) bei saugojimą. Iki šiol šis tikslas siekė 4 GW. Be to, „Ignitis grupė“ sieks, kad nulinis šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) balansas būtų pasiektas 2040-2050 m. Ankstesnėje strategijoje šis tikslas siekė 2050 metus.
„Atnaujindami „Ignitis grupės“ strategiją žvelgiame į energetiką kaip į ekosistemą ir siekiame maksimaliai didinti tvarią vertę. Todėl pagrindinis mūsų siekis yra sukurti 100% žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms“, - sako „Ignitis grupės“ vadovas Darius Maikštėnas.
2023-2026 m. strateginiame plane numatyta investuoti 2,2-2,8 mlrd. eurų 2023-2026 m. tam, kad padvigubintume Žaliosios gamybos instaliuotus pajėgumus iki 2,2-2,4 GW 2026 m., palyginti su 1,2 GW 2022 m. Planuojame apie 55% investicijų nukreipti į žalių ir lanksčių pajėgumų vystymą, o apie 45% - atsparaus ir efektyvaus elektros skirstymo tinklo plėtrai.
„Ignitis grupė“ ir toliau ketina užtikrinti BBB arba aukštesnį reitingą 2023–2026 m. laikotarpiu. Tikimasi, kad Grupės koreguotas EBITDA 2026 m. pasieks 470–550 mln. eurų, palyginti su 332,7 mln. eurų 2021 m. ir 469,3 mln. eurų 2022 m.
Strategijoje ir toliau numatoma, kad siekiame didinti akcininkams už metus skiriamus dividendus bent 3% kasmet. Planuojamas dividendų pajamingumas 2023-2026 m. turėtų siekti 6,3–6,9%
Taip pat numatyta, kad maksimaliai didiname tvarią vertę, strateginį dėmesį skirdami dekarbonizacijai, saugai, darbuotojų patirčiai, įvairovei ir tvariam vertės kūrimui. Daugiau nei 85–90 % investicijų dalis 2023–2026 m. laikotarpiu yra tvarios ir atitinka ES taksonomijos kriterijus. Tvari koreguoto EBITDA dalis 2026 m. pasieks bent 75,0%. Esame įsipareigoję išlaikyti aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos (angl. ESG) lyderystę. Pagal strategiją, mūsų namų rinkos, kurioms skiriame didžiausią dėmesį – Baltijos šalys, Lenkija ir Suomija. Mes taip pat ieškome naujų galimybių kitose ES šalyse, kuriose vyksta esminiai energetikos pokyčiai.
Su atnaujinta „Ignitis grupės“ strategija ir strateginiu planu galite susipažinti čia: https://www.ignitisgrupe.lt/lt/strategija
Stiprūs 2023 m. I ketv. rezultatai
„Ignitis grupės“ pirmojo 2023 m. ketvirčio koreguotas pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą bei amortizaciją (EBITDA) siekė 149,9 mln. eurų ir, palyginti su 2022 m. pirmu ketvirčiu, išaugo 34,6%. Augimą daugiausiai lėmė Rezervinių pajėgumų segmentas, kuriame, buvo išnaudota galimybė uždirbti papildomą grąžą, rinkoje užfiksuojant teigiamą ateities elektros, gamtinių dujų ir apyvartinių taršos leidimų kainų skirtumą. Prie augimo prisidėjo ir teigiamas Sprendimų klientams segmento rezultatas, kurį lėmė tiekimo verslo klientams veikla. Nepaisant to, elektros energijos tiekimo buitiniams vartotojams veikla išliko nuostolinga (-16,4 mln. eurų). Žaliosios gamybos rezultatas, net ir sumažėjus elektros rinkos kainoms, išliko stabilus ir toliau sudarė didžiausią „Ignitis grupės“ koreguoto EBITDA dalį – 46,7%.
Palyginus su 2022 m. pirmu ketvirčiu, „Ignitis grupės“ investicijos išaugo beveik dvigubai ir siekė 120,8 mln. eurų, iš kurių 76,32% buvo nukreiptos į Lietuvą. Bendrą investicijų augimą lėmė investicijos į naujus Žaliosios gamybos segmento projektus ir išaugusios investicijos į Tinklų segmentą.
Nuo 2023 m. pradžios „Ignitis grupės“ Žaliosios gamybos portfelis išaugo iki 5,3 GW (nuo 5,1 GW). Augimą lėmė plyno lauko investicijų portfelio, kuris padidėjo apie 0,2 GW, plėtra. Užtikrinti pajėgumai taip pat išaugo iki 1,7 GW (nuo 1,6 GW) dėl Grupės priimto galutinio investavimo sprendimo dėl Kruonio HAE projekto plėtros (110 MW) bei Tauragės saulės elektrinės projekto (22 MW), kuris pasiekė statybų etapą.
