Mitai apie mūsų šalį: kas lemia sprendimą rinktis karjerą Lietuvos energetikoje?

Ar tikrai mūsų darbdaviai moka mažus atlyginimus? Ar įmanoma mūsų šalyje gauti darbą be pažinčių? Ar tikrai už moterų darbą čia mokama mažiau? Šie klausimai sklandė liepos pabaigoje vykusio tarptautinio profesionalų tinklo „Global Lithuanian Leaders“ tradicinio vasaros renginio metu. Čia vyko tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ inicijuota diskusija, joje pasaulio lietuviai ir Lietuvoje dirbantys užsieniečiai dalinosi autentiška patirtimi ir paneigė kai kuriuos mitus apie mūsų šalį.

„Pasaulio lietuvių tinkle buriasi ne tik daugelio sričių profesionalai, bet ir draugiška bendruomenė, kuri prisideda prie Lietuvos ekonomikos augimo, todėl diskusijos apie galimybes dirbti Lietuvoje jiems yra svarbios ir aktualios“, – sako „Global Lithuanian Leaders“ vadovė Marija Šaraitė. Pasak jos, šiemet į profesionalų tinklo renginį atvyko daugiau kaip 120 dalyvių iš 24 pasaulio valstybių – nuo Meksikos iki Naujosios Zelandijos. „Didžioji jų dalis yra aukštą pridėtinę vertę sukuriantys profesionalai, kurie nenutraukė savo ryšių su Lietuvą ir, atsiradus galimybei, yra pasirengę prisidėti prie įdomių ir šalį garsinančių projektų visame pasaulyje“, – teigia M. Šaraitė.

Renginio metu dalyviai turėjo galimybę pasiklausyti „Ignitis renewables“ inicijuotos diskusijos apie mitus, su kuriais tenka susidurti norint įsidarbinti Lietuvoje. Pagrindinė išvada – nors atlyginimų srityje mūsų šalis dar neprisivijo Jungtinės Karalystės ar Nyderlandų, gamtos, darbo aplinkos ir vadybos požiūriu Lietuva niekuo nenusileidžia.

Pagrindiniai mitai

Kaip pripažino diskusijos dalyviai, daugiausiai mitų yra susiję su baimėmis dėl įdarbinimo proceso skaidrumo. „Ignitis renewables“ teisės projektų vadove dirbanti Margaux Tamašauskas sakė, kad jai, atvykusiai iš Prancūzijos, nauji draugai Lietuvoje siūlė net nebandyti aplikuoti į energetikos sektorių.

„Kai kurie mano pažįstami įtikinėjo, kad darbą energetikos srityje galima gauti tik pažinčių būdu. Mano atveju viskas vyko atvirkščiai – mane priėmė kaip savo srities profesionalę“, – pasakoja M. Tamašauskas, įgijusi daktaro išsilavinimą energetikos teisės srityje ir 5 metus dirbusi Paryžiuje. Pasak jos, gimtojoje Prancūzijoje, kur jai teko siekti karjeros, į jaunus specialistus dažnai žiūrima pro pirštus, ir jiems tenka susidurti su daugeliu stereotipų. „Buvau maloniai nustebinta, kad Lietuvoje atradau komandą, kuri yra motyvuota, orientuota į tikslą ir gerbia kiekvieną nuomonę, nepaisant lyties ar amžiaus“, – teigia M. Tamašauskas.

Antrąjį mitą, kad Lietuvoje atlyginimai yra mažesni, o specialistai vertinami mažiau, nei verta jų kompetencija, paneigė kitas diskusijos dalyvis – Liudas Karalius, „SoliTek“ produkto vadovas. Po maždaug penkerių metų, praleistų Ispanijos energetikos sektoriuje, jis pasirinko savo karjerą tęsti Lietuvoje ir dėl sprendimo nė kiek nesigaili.

„Technologijų, įskaitant ir energetiką, industrija Lietuvoje jau gali pasigirti konkurencingu atlyginimu, be to, pasirinkimą dažnai lemia ne tik atlyginimas, bet ir gyvenimo kokybė. Būdamas savo aplinkoje, tarp šeimos ir draugų, turėdamas gražią gamtą, netoli esančius miškus ir ežerus, jautiesi kur kas laimingesnis“, – sako L. Karalius. Jo teigimu, dar didesnė motyvacija yra dirbti su žaliąja energetika, kuri keičia visą Lietuvą, daro ją švaresne ir tvaresne.

Lygios galimybės – svarbios

Kone 17 metų savo karjerą Jungtinėje Karalystėje kūrusi Gerda Krasauskė sako, kad per 6 metus, kai ji dirba Lietuvoje, situacija lygių galimybių srityje čia taip pat sparčiai keitėsi. Ji pasakoja, kad vienoje iš darboviečių, kurioje teko dirbti prieš prisijungiant prie „Ignitis renewables“, ji buvo pirmoji moteris departamento vadovė, o tai prieš keletą metų Lietuvos energetikos srityje dar buvo išskirtinumas.

„Ilgą laiką energetika buvo suvokiama kaip išimtinai vyrų sritis, tačiau pastaruoju metu vis daugiau profesionalių renkasi energetiką ir mato joje perspektyvą“, – pastebi G. Krasauskė. Anot jos, mitas, kad vyrai Lietuvoje gauna didesnį atlyginimą nei lygiavertes pareigas užimančios moterys, taip pat bliūkšta. „Anksčiau turėjau stereotipų apie diversifikacijos trūkumą lyderių pozicijose Lietuvos įmonėse, tačiau jie buvo greitai paneigti“, – sako G. Krasauskė.

Mitą, kad Lietuvoje vis dar galioja sovietmetį menančios vadovavimo tradicijos, linkusi paneigti ir Ieva Augustinaitė, kuri kone 10 metų praleido dirbdama Nyderlandų Karalystėje. Šiuo metu „Ignitis renewables“ investicijų analitike dirbanti Ieva neslepia, kad abejonės, ar jos ir darbdavio vertybės atitiks, iš tiesų buvo.

„Dirbdama Amsterdame buvau susidariusi įspūdį, kokia turi būti profesionali darbo aplinka, kokios vertybės ir psichologinis klimatas vyrauja organizacijose, taigi nerimo netrūko. Grįžusi į Lietuvą pamačiau, kad čia darbuotojams suteikiama idėjų laisvė, lanksti darbo aplinka ir darbo valandos, o vadovai yra atviri ir linkę padėti, demonstruoja talentą ir kompetenciją“, – teigia I. Augustinaitė. Anot jos, mažesnis stresas, pagerėjęs darbo ir gyvenimo balansas taip pat padeda kompensuoti pajamų skirtumą, kuris atsirado Lietuvoje startuojant naujoje pozicijoje.