Skaidrią Vilniaus ir Kauno miestų šilumos ūkio pertvarką užtikrins Vyriausybės priežiūra
Vyriausybė sausio 28 d. sudarė specialią komisiją, kuri nagrinės Vilniaus ir Kauno miestų centralizuoto šilumos tiekimo ūkio modernizavimo projektų įgyvendinimo klausimus. Taip padėti pagrindai skaidriam ir rinkos poreikius atitinkančiam naujų kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimui. Vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius naudojančios jėgainės leis mažinti šilumos kainas vartotojams.
Vyriausybės sudaryta komisija, kuriai vadovaus premjeras Algirdas Butkevičius, spręs klausimus, susijusius su teritorijų planavimu, poveikiu aplinkai ir visuomenės sveikatai, o taip pat projekto finansavimo klausimus, susijusius su ES struktūrinių fondų paramos panaudojimu.
Komisijos pavaduotoju paskirtas energetikos ministras Rokas Masiulis, taip pat komisijoje dirbs Vyriausybės kancleris, finansų, aplinkos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ministrai, premjero patarėjai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas, Vilniaus ir Kauno savivaldybių administracijų vadovai, Aplinkos apsaugos agentūros ir „Lietuvos energijos“ vadovai.
„Vyriausybės įsitraukimas sėkmingam kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimui yra labai svarbus, kadangi šilumos pertvarka siekiama išspręsti net tris socialiai jautrias problemas. Pirmiausia, permainos didmiesčių šilumos ūkiuose leistų sumažinti šilumos gamybos kainą vartotojams. Taip pat padidintume vietinės elektros energijos gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energetinių išteklių. Galiausiai įvykdytume ES reikalavimus mažinti atliekų kaupimą sąvartynuose, ši problema Lietuvoje itin opi“, – teigia „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.
Šiuo metu paskirtasis kogeneracinių jėgainių, naudosiančių vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, vystytojas – „Lietuvos energija“ – vykdo privačių partnerių atranką. Privačių partnerių investicijos galės sudaryti iki 49 proc. būsimų jėgainių bendrovių kapitalo. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje yra numatyta, kad Vilniuje jėgainių įrengta elektrinė galia gali siekti iki 145 MW, o investicijos – iki 328,4 mln. EUR. Atitinkamai, Kaune jėgainių galia galėtų siekti iki 53 MW, o investicijos – iki 138,4 mln. EUR.
„Vertiname besikeičiančią situaciją kuro rinkoje, analizuojame kiekvieno miesto šilumos gamybos rinkas, kad galėtume pasirinkti tinkamiausius projektų sprendinius Vilniuje ir Kaune. Ypatingas dėmesys skiriamas būsimų jėgainių tinkamo galingumo parinkimui. Siekiame optimalių investicijų ir užtikrinti maksimalų kainos mažėjimą vartotojams“, – teigia D. Misiūnas.
Vyriausybės sudaryta komisija, kuriai vadovaus premjeras Algirdas Butkevičius, spręs klausimus, susijusius su teritorijų planavimu, poveikiu aplinkai ir visuomenės sveikatai, o taip pat projekto finansavimo klausimus, susijusius su ES struktūrinių fondų paramos panaudojimu.
Komisijos pavaduotoju paskirtas energetikos ministras Rokas Masiulis, taip pat komisijoje dirbs Vyriausybės kancleris, finansų, aplinkos, žemės ūkio, sveikatos apsaugos ministrai, premjero patarėjai, Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos vadovas, Vilniaus ir Kauno savivaldybių administracijų vadovai, Aplinkos apsaugos agentūros ir „Lietuvos energijos“ vadovai.
„Vyriausybės įsitraukimas sėkmingam kogeneracinių jėgainių projektų įgyvendinimui yra labai svarbus, kadangi šilumos pertvarka siekiama išspręsti net tris socialiai jautrias problemas. Pirmiausia, permainos didmiesčių šilumos ūkiuose leistų sumažinti šilumos gamybos kainą vartotojams. Taip pat padidintume vietinės elektros energijos gamybą iš vietinių ir atsinaujinančių energetinių išteklių. Galiausiai įvykdytume ES reikalavimus mažinti atliekų kaupimą sąvartynuose, ši problema Lietuvoje itin opi“, – teigia „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.
Šiuo metu paskirtasis kogeneracinių jėgainių, naudosiančių vietinius ir atsinaujinančius energijos išteklius, vystytojas – „Lietuvos energija“ – vykdo privačių partnerių atranką. Privačių partnerių investicijos galės sudaryti iki 49 proc. būsimų jėgainių bendrovių kapitalo. Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje yra numatyta, kad Vilniuje jėgainių įrengta elektrinė galia gali siekti iki 145 MW, o investicijos – iki 328,4 mln. EUR. Atitinkamai, Kaune jėgainių galia galėtų siekti iki 53 MW, o investicijos – iki 138,4 mln. EUR.
„Vertiname besikeičiančią situaciją kuro rinkoje, analizuojame kiekvieno miesto šilumos gamybos rinkas, kad galėtume pasirinkti tinkamiausius projektų sprendinius Vilniuje ir Kaune. Ypatingas dėmesys skiriamas būsimų jėgainių tinkamo galingumo parinkimui. Siekiame optimalių investicijų ir užtikrinti maksimalų kainos mažėjimą vartotojams“, – teigia D. Misiūnas.
