Tyrimas: Lietuvos gyventojai labiausiai nori vėjo ir saulės energetikos plėtros
Dauguma šalies gyventojų mano, kad ateityje labiausiai plėtojamos energetikos rūšys Lietuvoje turėtų būti žaliosios – kai energija gaminama iš saulės arba vėjo. Tokias tendencijas atskleidė „Ignitis renewables“ užsakymu „Rinkos tyrimų centro“ šį pavasarį atlikta visuomenės nuomonės apklausa.
80 proc. apklaustų šalies gyventojų teigia manantys, kad saulės energetika Lietuvoje turėtų būti plėtojama arba labai plėtojama. Apie sausumos vėjo energetiką taip pat atsiliepia 76 proc. respondentų. Atitinkamai vos 2 ir 3 proc. apklausos dalyvių mano, kad šių energetikos rūšių taikymą šalyje reikėtų mažinti.
„Klausimas, kaip gaminti energiją darant kuo mažesnę įtaką aplinkai, yra aktualus visame pasaulyje, o visuomenės palaikymas tam didėja jau ne vienerius metus. Lietuvos gyventojų nuomonės apklausų rezultatuose ir pernai matytas, ir šiemet ryškus užtikrintumas džiugina. Tai visiškai sutampa su Lietuvos valstybės ilgalaikiais tikslais bei „Ignitis grupės“ strategija aktyviai plėtoti žaliąją energetiką“, – sako „Ignitis renewables“ atsinaujinančios energetikos vadovas Lietuvai Giedrius Meškelė.
Praėjusiais metais atliktos apklausos duomenimis, vėjo energetikos plėtrą Lietuvoje palaikė 72 proc. apklaustų šalies gyventojų.
Būtent saulės ir vėjo energetika visuomenės yra vertinama kaip daranti didžiausią teigiamą įtaką klimato kaitai, t. y. padedanti ją stabdyti. Iš saulės šviesos gaminamą energiją teigiamai vertina 68 proc. (neigiamai – 5 proc.) respondentų, iš sausumoje esančių vėjo jėgainių – 66 proc. (neigiamai – 5 proc.).
Jūrinio vėjo energija – vertinama palankiai, bet menkai pažįstama
Panašių teigiamų vertinimų tyrime sulaukė ir jūrinio vėjo energetika – kai elektros energija yra gaminama jūroje esančiose vėjo jėgainėse. Šios energetikos rūšies plėtrą Lietuvoje palaiko 70 proc. respondentų. 63 proc. apklaustų šalies gyventojų mano, kad ji prisideda prie klimato kaitos mažinimo.
Iš kitų žaliosios energetikos rūšių jūrinio vėjo elektrinės išsiskiria mažesniu žinomumu. 10 proc. respondentų teigė negalintys įvertinti šios energetikos rūšies.
„Iš jūrinio vėjo gaminama energija mums vis dar yra mažai pažįstama, nes kol kas Baltijos jūroje vėjo parkų neturime, nors planai šia linkme vystomi sparčiai. Pasaulyje jūrinio vėjo energetika laikoma viena perspektyviausių energijos rūšių – jūrinio vėjo technologija nuolat tobulėja, o Baltijos jūra yra laikoma viena iš perspektyviausių vietų šio tipo energetikai vystyti“, – sako Giedrius Meškelė.
Vėjo energetika: mažina taršą, stiprina nepriklausomybę
Paprašyti įvardinti svarbiausius vėjo energetikos privalumus, apklausos dalyviai dažniausiai minėjo oro taršos mažinimą bei klimato kaitos lėtinimą (78 proc.) ir energetinės nepriklausomybės stiprinimą (67 proc.).
Šalies gyventojų nuomone, vėjo energetika taip pat skatina inovacijas (42 proc.) ir regioninę plėtrą (25 proc.).
42 proc. respondentų negalėjo įvardinti jokių vėjo energetikos trūkumų, tuo tarpu dažniausiai įvardintas trūkumas – triukšmas ir vibracija – buvo įvardintas 17 proc. apklaustųjų.
Kasmet birželio 15 d. yra minima Pasaulinė vėjo diena, skirta susipažinti su vėjo energetika ir jos teikiamais privalumais.
Tekste minimas reprezentatyvus „Rinkos tyrimų centro“ tyrimas buvo atliktas šių metų balandžio 21 – gegužės 5 dienomis, jo metu apklausti 18–75 m. amžiaus respondentai visoje Lietuvoje. Praėjusių metų kovą reprezentatyvų Lietuvos gyventojų nuomonės tyrimą atliko bendrovė „Spinter research“, jo metu buvo apklausti tos pačios amžiaus grupės gyventojai.
