Vilniaus kogeneracinė jėgainė paskelbė tolesniam perdirbimui netinkamų pakuočių atliekų tvarkymo aukcioną
Atliekas energija verčianti Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) paskelbė tolesniam perdirbimui netinkamų pakuočių atliekų tvarkymo aukcioną. Jėgainėje planuojama sutvarkyti iki 2 tūkst. tonų pakuočių atliekų.
Aukcione gali dalyvauti atliekų tvarkytojai, turintys perdirbti netinkamų pakuočių. Laimėtojas bus renkamas pagal geriausią kainos pasiūlymą, dalyvių paraiškų laukiama iki birželio 10 dienos.
Energijos gamyba iš perdirbti netinkamų pakuočių atliekų tokių kaip popieriaus ir kartono, plastikinės, medinės, kombinuotos ir kitos pakuotės yra aplinkai draugiškesnis būdas nei tokių atliekų laidojimas sąvartynuose. Tokiu būdu iš atliekų atgaunama energija, o palaidojus jas sąvartynuose, pakuotės dešimtmečiais ar net šimtmečiais yra, teršdamos aplinką.
Tuo metu VKJ sumontuota aukščiausius Europoje aplinkosaugos standartus atitinkanti dūmų valymo sistema užtikrina, kad energijai gaminti panaudojus pakuočių ar kitas komunalines atliekas, į aplinką nepatektų kenksmingos emisijos.
2 tūkst. tonų pakuočių atliekų jėgainėje energijos gamybai panaudoti ketinama per 2022 m. ir 2023 m. Vėlesniais metais planuojama skelbti naujus aukcionus.
Lietuvoje pakuočių atliekas energijos gamybai galima naudoti iki 2025 m. Vilniaus kogeneracinė jėgainė į turinčių teisę išrašyti gaminių ir (ar) pakuočių atliekų sutvarkymą įrodančius dokumentus atliekų tvarkytojų sąrašą įtraukta šių metų gegužę.
VKJ viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW (iš jų apie 70MW iš biomasės) , o šiluminė galia – apie 230 MW (apie 170 MW iš biomasės).
Jėgainėje energija nuo 2020 metų pabaigos gaminama iš rūšiuotų komunalinių atliekų, o įgyvendinus biokuro jėgainės dalies projektą energija bus gaminama ir iš biokuro. Atliekų jėgainė per metus sutvarko ir energija paverčia apie 160 tūkst. t komunalinių atliekų, o biokuro jėgainėje bus panaudojama apie 500 tūkst. t. Projektas iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.
