„Ignitis grupė“ susitiko su MIT ekspertais: energetikos transformacijai neužtenka vien naujų elektrinių

„Ignitis grupės“ vadovai ir ekspertai Vilniuje susitiko su Masačusetso technologijos instituto (MIT) atstovais aptarti energetikos transformacijos iššūkių, planuojamų sprendimų ir strateginių pasirinkimų. Susitikimas suteikė galimybę tiesiogiai užduoti klausimus mokslo ir inovacijų ekspertams, išgirsti jų įžvalgas ir pažvelgti į energetikos pokyčius iš skirtingų disciplinų perspektyvos.

Susitikimas su MIT ekspertais įvyko „Ignitis grupei“ dalyvaujant Lietuvos konsorciume bendradarbiavimui su MIT. Vytauto Didžiojo universiteto koordinuojama iniciatyva vienija Lietuvos mokslo ir verslo organizacijas, siekiančias plėtoti ryšius su MIT, dalytis žiniomis ir bendradarbiauti mokslinių tyrimų, technologijų bei inovacijų srityse.

MIT – vienas pirmaujančių pasaulio universitetų mokslo, technologijų ir inovacijų srityse. Jo ekspertų patirtis technologijų, inovacijų ir energetikos tyrimuose suteikė diskusijai išorinę perspektyvą: galimybę aptarti „Ignitis grupei“ aktualius klausimus, palyginti požiūrius ir įvertinti skirtingas technologines kryptis.

Nuo daugiau elektrinių – prie išmanesnės sistemos

Viena pagrindinių diskusijos temų – kaip atskiras energetikos grandis sujungti į darniai veikiančią visumą. Saulės ir vėjo elektrinės, tinklai, energijos kaupimo įrenginiai, rezerviniai pajėgumai ir vartotojai turi veikti ne atskirai, o kaip bendros sistemos dalys.

Kai elektros pagaminama daugiau, nei tuo metu reikia, svarbu rasti būdų ją sukaupti arba paskatinti vartojimą. Kai gamyba sumažėja, reikia kitų patikimą tiekimą užtikrinančių sprendimų. Todėl energetikos ateitį lems ne tik įrengti pajėgumai, bet ir gebėjimas lanksčiai juos valdyti.

MIT atstovai atkreipė dėmesį, kad vien duomenų surinkimo tam neužtenka: išmanusis skaitiklis savaime dar nereiškia išmaniojo tinklo. Duomenys didžiausią vertę įgyja tada, kai padeda matyti sistemos būklę ir priimti sprendimus – nuo tinklo apkrovų valdymo iki vartojimo perkėlimo į palankesnes valandas.

Saulės energetika – ne tik ant įprastų stogų

Vieną iš ateities galimybių pristatė MIT profesorius Vladimiras Bulovićius, kalbėjęs apie naujos kartos saulės technologijas. Lengvesni ir lankstesni moduliai galėtų išplėsti paviršių, tinkamų elektros gamybai, pasirinkimą. Perspektyvoje elektrą galėtų gaminti ir pastatų fasadai, langai ar kiti konstrukciniai elementai.

Diskusijoje svarstyta ne tik tai, kaip pagerinti patį saulės modulį, bet ir kaip supaprastinti visą jo kelią iki vartotojo: transportavimą, įrengimą ir naudojimą. Lengvas, standartizuotas bei paprasčiau montuojamas sprendimas galėtų pakeisti ir saulės energetikos verslo modelius.

Šią idėją diskusijoje iliustravo palyginimas su IKEA baldais: ateities saulės modulį vartotojas galėtų susirinkti taip paprastai kaip IKEA stalą. Tai – siekis supaprastinti technologijos kelią iki vartotojo, o ne jau prieinamo sprendimo apibūdinimas.

Šis pavyzdys suteikė pagrindą platesnei diskusijai apie inovacijų pritaikymą energetikoje. Technologijos potencialą lemia ne vien jos veikimo principas – svarbu ir tai, kiek kainuos ją įrengti, kur ji bus tinkama ir kokią naudą suteiks vartotojui bei visai sistemai.

Atskirti pažadą nuo pasirengimo veikti

Susitikime aptartos ir ilgesnio laikotarpio technologijos – vandenilis bei branduolių sintezė. Jų galimybės svarstytos drauge su technologinio brandumo ir ekonominio pagrįstumo klausimais.

Pavyzdžiui, vandenilio atveju svarbu įvertinti ne tik galimybę panaudoti perteklinę elektrą, bet ir būsimą paklausą, saugojimą, transportavimą bei energijos nuostolius. Branduolių sintezė aptarta kaip reikšminga ilgalaikė kryptis, tačiau ne kaip pagrindas artimiausių metų energetikos sprendimams.

Bendra diskusijos mintis – skirtingoms technologijoms reikia skirtingo veikimo tempo. Jau pasiteisinusius sprendimus galima plėsti, perspektyvius – bandyti ir vertinti, o dar ankstyvoje stadijoje esančias kryptis – nuosekliai stebėti.

Dialogas, padedantis plačiau įvertinti pasirinkimus

Susitikime „Ignitis grupės“ praktinė patirtis ir MIT ekspertų įžvalgos padėjo plačiau įvertinti mokslinių tyrimų pritaikymą energetikoje. Mokslo ir verslo dialogas leidžia susieti šiandienos poreikius su ilgalaikėmis technologijų galimybėmis, patikrinti prielaidas ir įvertinti alternatyvas.

Diskusija išryškino, kad energetikos transformacijai svarbios ne tik naujos technologijos, bet ir jų branda, pritaikomumas bei sąveika su visa sistema.

Susitikime dalyvavo MIT profesoriai Bruce’as Tidoras, Vladimiras Bulovićius ir Gediminas Urbonas bei MIT globalių programų direktorė Deliana Ernst. Svečių darbai apima skirtingas sritis – nuo molekulinės inžinerijos ir nanotechnologijų iki meno, technologijų bei aplinkos tyrimų ir tarptautinių mokslo partnerysčių. Taip pat susitikime dalyvavo Lietuvos konsorciumo bendradarbiavimui su MIT atstovai.

Bruce’as Tidoras dirba biologinės inžinerijos, elektros inžinerijos ir kompiuterių mokslo srityse, taip pat turi MIT tarptautinių programų ir partnerysčių vystymo patirties. Vladimiras Bulovićius yra nanotechnologijų, organinės elektronikos ir fotonikos tyrėjas, centro „MIT.nano“ steigėjas ir direktorius, trijų technologijų startuolių bendraįkūrėjis. Jo išradimai apsaugoti daugiau kaip 100 JAV patentų. Gediminas Urbonas, MIT Meno, kultūros ir technologijų programos profesorius bei „MIT-Eurasia“ bendradirektorius, savo veikloje jungia meną, technologijas ir ekologinius tyrimus. Deliana Ernst koordinuoja ir strategiškai vysto MIT tarptautinių mokslo tyrimų bei partnerystės programas, turi darbo energetikos sektoriuje ir energetikos bei aplinkosaugos teisės išsilavinimą.