Pradedant pavasario darbus būtina saugotis elektros linijų

 

Kasmet užfiksuojama po kelis šimtus atvejų, kuomet požeminiai elektros kabeliai dėl neatsakingai vykdomų darbų pažeidžiami trečiųjų šalių – kiekvienu atveju kyla didelė grėsmė darbus vykdančių ir aplinkinių asmenų saugumui, dėl to elektros energijos tiekimas nutrūksta dešimtims tūkstančių elektros vartotojų.

 

Neinformavus bendrovės LESTO, elektros tinklų apsaugos zonose negalima kasinėti, genėti želdinių bei kirsti medžių, kurie gali užvirsti ant elektros oro linijų. Apsaugos zonose esančiuose žemės sklypuose gali būti vykdoma įprastinė žemės ūkio bei kita veikla, tačiau tik laikantis elektros tinklų apsaugos taisyklių. Be raštiško LESTO leidimo negali būti vykdomi žemės kasimo, melioravimo, užtvindymo, įvairių statinių griovimo, remonto ir kiti darbai, sodinami arba kertami medžiai. Zonos ribose yra draudžiama statyti, remontuoti, rekonstruoti, arba griauti bet kokius statinius, įrengti sandėliavimo ar kito pobūdžio aikšteles ir kt.

 

„Vykdant žemės ūkio ar kitus kasimo darbus, būtina įsitikinti, kad jie nebūtų atliekami kabelių apsaugos zonoje – kitu atveju kyla didelė grėsmė dirbančiųjų ir gyventojų saugumui, elektros tiekimui, gresia administracinės nuobaudos. Pažeidus vidutinės įtampos kabelį, kelių metrų spinduliu esantys žmonės gali būti mirtinai traumuoti. Prireikus atlikti žemės kasimo darbus elektros kabelių apsaugos zonoje, reikia pasirūpinti leidimais“, – teigia Ervinas Pareigis, LESTO Dispečerinio valdymo departamento Režimų planavimo skyriaus vadovas.

 

Kabelių elektros linijų apsaugos zona sudaro po 1 metrą į abi puses, o kabelių saugumą užtikrinti turi sklypų savininkai. Kabelio apsaugos zonoje draudžiama kasti giliau nei 30 cm ir rekomenduojama tokių darbų apskritai vengti, kadangi dėl grunto judėjimų kabelio gylis gali kisti. Žemosios ir vidutinės įtampos (0,4-10 kV) elektros oro linijų apsaugos zonos siekia nuo 2 iki 10 metrų į abi puses.

 

 

Atsakomybę ir pareigas už želdinių genėjimą prie oro linijų dalijasi ir LESTO, ir žemės naudotojai, kurių želdiniai auga oro linijų apsaugos zonose ar šalia jų. LESTO želdinius kerta ir geni valstybiniuose ir privačiuose miškuose, taip pat nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose, draustiniuose, kuriuose nutiestos elektros oro linijos.

 

Miestuose, gyvenvietėse, miško parkuose, sodybose ir soduose oro linijų apsaugos zonose medžius ir krūmus kerta ir geni želdinius prižiūrinčios organizacijos arba žemės savininkai bei naudotojai.

 

Privačių valdų savininkai prieš kirsdami ir genėdami jiems priklausančius medžius ir krūmus, augančius šalia elektros oro linijų, darbus prieš tai turėtų suderinti su LESTO, kadangi neretai tokiems darbams reikia atjungti elektros energijos tiekimą.

 

„LESTO elektros linijų apžiūrų metu ar esant gedimams turi teisę nupjauti ar apgenėti želdinių savininkų apleistus ar netinkamai prižiūrimus želdinius, dėl kurių kyla grėsmė. Todėl raginame, kad gyventojai būtų atsakingi, pilietiški ir patys rūpintųsi jiems priklausančiu turtu – sodininkai tikrai geriau žinos, kaip tinkamai prižiūrėti želdinius. LESTO ne visuomet gali laiku pastebėti, kad neprižiūrimi želdiniai jau kelia grėsmę saugiam elektros energijos tiekimui“, – aiškina E. Pareigis.

 

Dažniausiai oro linijos būna nutiestos daug seniau, nei po jomis pasodinti medžiai. Jau sodindami medžius žmonės turi iš anksto numatyti, kokių nepageidaujamų pasekmių tai gali turėti ir kad atsiranda atsakomybė želdinius prižiūrėti. Visi darbai elektros tinklų apsaugos zonose derinami su želdinių ir nuosavybės savininkais, išskyrus avarinių gedimų atvejus.

 

Gyventojai, norėdami nugenėti apsaugos zonose augančius želdinius, turi kreiptis į LESTO, kad elektros energijos tiekimas laikinai būtų atjungtas. Jei gyventojai akivaizdžiai mato, kad medžių šakos jau liečia laidus ar medžiai yra pavojingai pasvirę, apie tai turėtų pranešti LESTO bendruoju klientų aptarnavimo telefonu 1802. Šiuo telefonu galima pasiteirauti ir dėl žemės kasimo darbų, kitais aktualiais elektros energijos tiekimo klausimais.