Rekordas Kauno A.Brazausko hidroelektrinėje: sausringi 2015-ieji įeis į istoriją
Ilgamečiai statistiniai duomenys rodo, kad šie metai į Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (toliau – Kauno HE) istoriją įeis kaip vieni sausiausių. Rudeniui įsibėgėjant Nemuno vandens debitas vis dar per mažas, kad upėje būtų užtikrinamos normalios ekosistemų gyvavimo sąlygos. Tuo pačiu dėl hidrologinės sausros smarkiai apribota išlieka ir „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos elektrinės veikla.
Beveik du vasaros mėnesius ir rudens pradžioje vidutinis Nemuno debitas ties Kaunu siekė apie 80 m3/s. Panaši į šiemetinę situacija per visą stebėjimų laikotarpį nuo elektrinės veiklos pradžios 1960 m. buvo susidariusi tik kartą, kone prieš ketvirtį amžiaus – 1992 m. rugpjūčio mėnesio vidutinis debitas siekė 84 m3/s.
Pastaruoju metu iškritus kiek gausesniam kritulių kiekiui Lietuvos upių tėvu atitekančio vandens lygis ėmė šiek tiek didėti: dabar Nemuno debitas yra pakilęs kiek virš 90 m3/s. Vis dėlto minimali riba, leidžianti upėje žemiau Kauno HE vykdyti laivybą ir nekelianti grėsmės ekosistemai, yra 120 m3/s. Taigi, laikydamasi aplinkosauginių reikalavimų, elektrinė jau ilgą laiką dirba minimalia galia ir praleidžia visą atitekantį vandenį taip padėdama išlaikyti ekologinę pusiausvyrą Nemune.
Įprastai Kauno HE darbas planuojamas atsižvelgiant į tai, koks yra Nemuno debitas ir kiek vandens atiteka į marias. Kai vandens tris paras iš eilės atiteka mažiau nei 112 m3/s ir aukštutinio bjefo lygis būna mažesnis nei 43,5 m, Kauno HE nebegali kaupti vandens Kauno mariose ir privalo praleisti maksimalų atitekantį vandens kiekį.
„Šiemet elektrinės darbo planavimą savo rankose tvirtai laiko gamta ir tikrai neleidžia jai įsibėgėti: dėl itin mažo Nemuno debito Kauno HE elektros energiją gamina vienu agregatu vos keliolikos megavatų galia. Tai bent šešis septynis kartus mažiau, negu ši elektrinė galėtų gaminti veikdama visa galia“, – sako bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas.
Mažai vandens Nemune buvo nuo pat šių metų pradžios. 100,8 MW instaliuotos galios elektrinė per devynis šių metų mėnesius pagamino 0,212 TWh elektros energijos – 16 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Beje, 2014 m. rugpjūčio viduryje Nemuno debitas taip pat buvo nukritęs žemiau 120 m3/s ribos. Tačiau priešingai nei šiemet, pernykštės vasaros pabaigoje vandens lygis vėl pradėjo kilti. Palyginti su 2013 m. devynių mėnesių rezultatu, šiemet Kauno HE pagamino net trečdaliu mažiau elektros energijos.
Žemiausias per visą Kauno HE istoriją paros debitas – vos 53 m3/s – užfiksuotas jau minėtų 1992 m. liepą. Vandens prietakai taip katastrofiškai sumažėjus elektrinės hidroagregatai jau iš viso nebegali dirbti ir vanduo žemyn į Nemuną leidžiamas per pralaidas, kurios įprastai naudojamos nuleisti pavasarinių potvynių metu mariose susidarantį vandens perteklių.
Mažiausias metinis Nemuno debito vidurkis – 185 m3/s – užfiksuotas 1969 m. Šių metų vidurkis kol kas siekia apie 199 m3/s.
Patys vandeningiausi buvo 1994 m., kai vidutinis metinis debitas siekė 333 m3/s. Vandeningiausias mėnuo – 1979 m. balandis. Šio mėnesio vidutinis Nemuno debitas siekė 1262 m3/s, o aukščiausias paros vidurkis – net 2055 m3/s. Per visą elektrinės istoriją daugiau nieko panašaus nebuvo užfiksuota.
Beveik du vasaros mėnesius ir rudens pradžioje vidutinis Nemuno debitas ties Kaunu siekė apie 80 m3/s. Panaši į šiemetinę situacija per visą stebėjimų laikotarpį nuo elektrinės veiklos pradžios 1960 m. buvo susidariusi tik kartą, kone prieš ketvirtį amžiaus – 1992 m. rugpjūčio mėnesio vidutinis debitas siekė 84 m3/s.
Pastaruoju metu iškritus kiek gausesniam kritulių kiekiui Lietuvos upių tėvu atitekančio vandens lygis ėmė šiek tiek didėti: dabar Nemuno debitas yra pakilęs kiek virš 90 m3/s. Vis dėlto minimali riba, leidžianti upėje žemiau Kauno HE vykdyti laivybą ir nekelianti grėsmės ekosistemai, yra 120 m3/s. Taigi, laikydamasi aplinkosauginių reikalavimų, elektrinė jau ilgą laiką dirba minimalia galia ir praleidžia visą atitekantį vandenį taip padėdama išlaikyti ekologinę pusiausvyrą Nemune.
Įprastai Kauno HE darbas planuojamas atsižvelgiant į tai, koks yra Nemuno debitas ir kiek vandens atiteka į marias. Kai vandens tris paras iš eilės atiteka mažiau nei 112 m3/s ir aukštutinio bjefo lygis būna mažesnis nei 43,5 m, Kauno HE nebegali kaupti vandens Kauno mariose ir privalo praleisti maksimalų atitekantį vandens kiekį.
„Šiemet elektrinės darbo planavimą savo rankose tvirtai laiko gamta ir tikrai neleidžia jai įsibėgėti: dėl itin mažo Nemuno debito Kauno HE elektros energiją gamina vienu agregatu vos keliolikos megavatų galia. Tai bent šešis septynis kartus mažiau, negu ši elektrinė galėtų gaminti veikdama visa galia“, – sako bendrovės „Lietuvos energijos gamyba“ generalinis direktorius Juozas Bartlingas.
Mažai vandens Nemune buvo nuo pat šių metų pradžios. 100,8 MW instaliuotos galios elektrinė per devynis šių metų mėnesius pagamino 0,212 TWh elektros energijos – 16 proc. mažiau nei pernai per tą patį laikotarpį. Beje, 2014 m. rugpjūčio viduryje Nemuno debitas taip pat buvo nukritęs žemiau 120 m3/s ribos. Tačiau priešingai nei šiemet, pernykštės vasaros pabaigoje vandens lygis vėl pradėjo kilti. Palyginti su 2013 m. devynių mėnesių rezultatu, šiemet Kauno HE pagamino net trečdaliu mažiau elektros energijos.
Žemiausias per visą Kauno HE istoriją paros debitas – vos 53 m3/s – užfiksuotas jau minėtų 1992 m. liepą. Vandens prietakai taip katastrofiškai sumažėjus elektrinės hidroagregatai jau iš viso nebegali dirbti ir vanduo žemyn į Nemuną leidžiamas per pralaidas, kurios įprastai naudojamos nuleisti pavasarinių potvynių metu mariose susidarantį vandens perteklių.
Mažiausias metinis Nemuno debito vidurkis – 185 m3/s – užfiksuotas 1969 m. Šių metų vidurkis kol kas siekia apie 199 m3/s.
Patys vandeningiausi buvo 1994 m., kai vidutinis metinis debitas siekė 333 m3/s. Vandeningiausias mėnuo – 1979 m. balandis. Šio mėnesio vidutinis Nemuno debitas siekė 1262 m3/s, o aukščiausias paros vidurkis – net 2055 m3/s. Per visą elektrinės istoriją daugiau nieko panašaus nebuvo užfiksuota.
