Vėjo energetikos plėtrai Lietuvoje vėjai palankūs, vis dėlto – iššūkių netrūksta
Valstybėms siekiant užsibrėžtų klimato tikslų ir mėginant užsitikrinti didesnę energetinę nepriklausomybę, vis daugiau dėmesio tenka viena perspektyviausių laikomai vėjo energetikos sričiai. Aktyviai plėtojama vėjo energetika pritraukia vis daugiau investicijų. Tačiau neretai susiduriama ir su iššūkiais, apie kuriuos pasakoja Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovas Edgaras Maladauskas ir tarptautinės žaliosios energetikos bendrovės „Ignitis renewables“ personalo vadovė Božena Petikonis-Šabanienė.
Lietuvoje įgyvendinami vis ambicingesni vėjo elektrinių projektai, kovo pabaigoje paskelbtas aukcionas vystyti pirmąjį jūrinį vėjo parką šalia Lietuvos krantų, o rudenį planuojama skelbti ir antrąjį, sako Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovas Edgaras Maladauskas. Tikimasi, kad du vėjo parkai, kurių bendra galia siektų iki 1,4 tūkst. megavatų (MW) šalies teritoriniuose vandenyse turėtų pradėti veikti iki 2030 m., o per metus turėtų pagaminti iki 6 teravatvalandžių (TWh) energijos. Toks kiekis užtikrintų iki pusės dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio.
„Šio parko įrengimas bus svarbus žingsnis link atsinaujinančiais ištekliais grįstos energetikos Lietuvoje. Visgi natūralu, kad tokio masto projektas yra susijęs su tam tikrais iššūkiais, kurių padaugėjo dėl Covid-19 pandemijos, karo Ukrainoje ir ekonominio neužtikrintumo. Šie iššūkiai yra panašūs kaip ir visame pasaulyje – tai augančios kainos, tiekimo grandinių ir logistikos problemos, techniniai klausimai dėl tinklo pralaidumo“, – sako E. Maladauskas.
Jis priduria, kad Lietuvai yra ir specifinių iššūkių, susijusių su teisine baze, reglamentavimu. Galiausiai, reikėtų išskirti vėjo energetikos sektoriui reikalingų specialistų trūkumą. Ši problema Lietuvoje yra ypač aktuali, nes pastaraisiais metais inžinerinės specialybės mūsų šalyje nesusilaukė deramo dėmesio ir jaunų žmonių susidomėjimo.
Atsinaujinančių išteklių energetikos industrija, pasak E. Maladausko, pritrauks vis daugiau investicijų ir sukurs vis daugiau patrauklių darbo vietų. Taip pat daugės ir su šia sritimi savo ateitį siejančių jaunuolių. Anot Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos atstovo, šiuo metu sektoriui labiausiai trūksta techninių žinių turinčių inžinerinių profesijų atstovų.
Tūkstančiai ateities darbų jau čia – investuojama į ateities profesionalus
Europos Žaliajame susitarime numatyti siekiai reiškia, kad nuo valstybių gebėjimo ugdyti ir pritraukti žaliajam sektoriui reikalingas kompetencijas reikšmingai priklausys šalių konkurencingumas. Todėl svarbu rūpintis, kad jauni žmonės atrastų energetikos sritį. Kaip pastebi ir bendrovės „Ignitis renewables“ personalo vadovė Božena Petikonis-Šabanienė, reikiamų specialistų trūkumas yra vienas iš atsinaujinančių išteklių energetikos plėtrą pristabdančių veiksnių. Tačiau specialistams, pasirinkusiems energetikos sritis ar inžinerijos studijas, atsiveria didžiulės gerai apmokamo darbo galimybės.
„Šis iššūkis drauge yra ir galimybė. Atsiverčiančios karjeros galimybės yra artimai susijusios ir su jaunosios kartos vertybėmis. Moksleiviai, studentai pradeda suprasti jų vertę ir svarbą. Visgi neretai dar trūksta suvokimo, kad prie šių tikslų įgyvendinimo galima prisidėti labai konkrečiais darbais – rinktis profesinį kelią, susijusį su energetika. Dėl to praėjusiais metais su #EnergySmartSTART programa pradėjome pažindinti Lietuvos moksleivius ir studentus su šiuolaikine energetikos sritimi, karjeros galimybėmis, skatinti šiam sektoriui svarbių specialybių pasirinkimą“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.
Galimybių netrūksta
B. Petikonis-Šabanienė pažymi, kad šiuolaikinė energetika, įskaitant vėjo jėgainių sektorių, yra paremta pažangiomis technologijomis ir inovacijomis. Būtent jos turės lemiamą vaidmenį siekiant klimato neutralumo ir stabdant žmonių sukeltą klimato kaitą. Pavyzdžiui, šiuo metu daug dirbama su efektyvių vėjo ir saulės jėgainių sugeneruotos energijos akumuliavimo ir saugojimo sprendimų vystymu.
„Darbas žaliosios energetikos srityje leidžia tiesiogiai prisidėti prie globalių problemų sprendimo. Tai ne tik prasminga ir įdomi veikla, tačiau ir suteikia plačias augimo ir tobulėjimo galimybes. Be to, energija žmonėms bus visuomet reikalinga, todėl šios srities profesijos, nepriklausomai nuo to, kokios tendencijos ir mados vyrauja darbo ir specialybių rinkoje, išliks paklausios ir ateityje“, – sako B. Petikonis-Šabanienė.
„Eurostat“ duomenimis, aplinkosaugos ekonomikai, įskaitant žaliosios energetikos sektorių, 2020 m. Europos Sąjungoje teko 5,1 mln. darbo vietų, sugeneruota apie 828 mlrd. eurų pajamų. Žaliosios ekonomikos įdarbinimo ir sukurtos vertės rodikliai Europos Sąjungoje auga sparčiau nei bendrai visos ekonomikos.
