At(si)radimai energetikoje
Energetikos sektoriuje dirba apie 100 skirtingų profesijų specialistų. Baigę studijas gali būti atsinaujinančios energetikos inžinieriais, jūrinių vėjo parkų projektuotojais, tvarumo inžinieriais – inovatoriais, vandenilio technologijų ekspertais, energetikos duomenų analitikais, elektros tinklų dizaineriais. Šiandien energetikos sektoriuje profesijos dar yra kuriamos ir, tikėtina, kad iki 2030 metų atsiras tokių, apie kurias mes šiandien dar nė nepagalvojame.
„Ignitis grupėje“ dirbantys specialistai vieningai sutaria, kad vienas iš svarbiausių dalykų, kurie juos žavi dirbant energetikoje, yra prasmė. Galimybė prisidėti prie reikšmingų pokyčių ir kurti 100 % žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms.
Dominykas Stonkus, ESO tinklų plėtros operacijų komandos vadovas, pasakoja, kad energetikoje save atrado visai netikėtai. Mokykloje mėgo fiziką, todėl pasirinko elektronikos inžinerijos studijas Vilnius TECH universitete.
„Baigęs studijas ir ieškodamas darbo pamačiau inžinieriaus darbo skelbimą įmonėje ESO. Dabar skaičiuoju jau šeštus darbo metus energetikoje. Trys pagrindiniai dalykai, kurie šiame darbe mane žavi: prasmė, dinamika ir kolegos. Dirbdamas čia suprantu, kad prisidedu prie naudingų pokyčių, kurie svarbūs labai didelei daliai žmonių. Darbas yra labai dinamiškas, o kolegos – savo srities specialistai, iš kurių nuolat mokausi“, – sako D. Stonkus.
Jam pritaria ir Gretė Bagdonaitė, „Ignitis grupės“ inovacijų ekspertė. Pasak G. Bagdonaitės, energetikos sektorius išsiskiria savo ryžtingumu ir noru keistis, būti tvaresniu.
„Būti šio pokyčio dalimi yra tikrai puikus jausmas. Ypač Lietuvoje, kur kiekvieną dieną galime matyti energetikos sektoriaus transformaciją. Ji atsiranda ne tik dėl įpareigojimų keistis, bet ir dėl žmonių, dirbančių šiame sektoriuje, noro. Dirbant drauge su tiek daug motyvuotų kolegų matai, kad šis žmonių noras ir ryžtas iš tikrųjų gali keisti mūsų ateitį. Tada ir pati užsidegi šia motyvacija“, – pasakoja G. Bagdonaitė.
Ji dirba su vartotojams skirtais projektais – naujų paslaugų ar veiklos galimybių sukūrimu. Šių sprendimų atsiradimas yra itin svarbus siekiant vartotojus paskatinti būti kuo aktyvesniais energetikos sektoriuje. Efektyvus energijos vartojimas – labai svarbi energetikos sektoriaus tvaraus veikimo dalis.
Pastaraisiais metais STEM (gamtos mokslų, technologijų, inžinerijos ir matematikos) srityse rekordines aukštumas pasiekė atotrūkis tarp talentų pasiūlos ir paklausos. Įmonės stengiasi sudaryti sąlygas talentingiems jaunuoliams augti ir mokytis drauge su įmone. Praktikos galimybe „Ignitis grupėje“ pasinaudojo ir Jokūbas Čiurlionis, „Ignitis renewables“ energijos kaupimo technologijų vadybininkas.
„Mano kelias į energetiką buvo gana kryptingas, nors ir ne visiškai tiesus. Vis labiau greitėjanti elektromobilių plėtra paskatino rinktis autoinžinerijos studijų kryptį. Vėliau pasirinkau energetikos sistemų magistro studijas. Ieškant praktikos, pastebėjau „Ignitis grupės“ kvietimą ir Inovacijų komandoje turėjau progą pažinti Lietuvos energetikos sistemą bei ištirti saulės energijos potencialą ant įvairiausių pastatų Lietuvos miestuose. Po studijų tęsiau inžinieriaus projektuotojo darbą kitoje kompanijoje, vystančioje saulės elektrines. Visgi atsiradus progai grįžti į „Ignitis grupę“, ilgai negalvojau – atradau save projektuojant modernias kaupimo technologijas, kurios sprendžia išmanios energetikos iššūkius“, – sako J. Čiurlionis.
Gerda Krasauskė, „Ignitis renewables“ perdavimo jungties darbų paketo vadovė, pasakoja, kad jos aplinkoje buvo manančių, kad energetiko darbas yra tik lipimas į atramą, kad pataisytum nutrūkusį laidą. Vis dėlto energetika yra daug platesnė sritis – tai ir susidūrimas su unikaliais iššūkiais, bei sprendimų paieška ir įgyvendinimas. G. Krasauskė studijavo statybos inžineriją ir baigusi studijas pradėjo projektuoti aukštos įtampos perdavimo tinklo atramas. Tada susidomėjimas energetika labai išaugo – darbas turėjo aiškią prasmę, tvarumą (nepaveikia ekonominės krizės) bei plačias kūrybines bei kompetencijų kėlimo galimybes. Startavusi inžinierės / projektuotojos pozicijoje, ji išaugo iki strateginių projektų įgyvendinimo departamento vadovės. G. Krasauskei karjeroje labai padėjo inžinerinis išsilavinimas ir praktinė patirtis.
„Manau, kad šiuo metu yra pats įdomiausias laikotarpis po to, kai buvo atrasta elektra ir pastatyti pirmieji elektros perdavimo tinklai. Jie buvo pritaikyti generacijos šaltiniams taškinėse vietose su aiškiai prognozuojamu ir reguliuojamu generacijos pajėgumu. Tuomet buvo sprendžiami tiekimo užtikrinimo ir patikimumo klausimai. Dabar, keičiantis generacijos šaltiniams, jų išsidėstymui, bei atsirandant generacijos nestabilumui dėl natūralių gamtinių priežasčių, atsiranda klausimai dėl tinklo lankstumo ir subalansavimo. Uždarius atominę elektrinę iš eksportuojančios elektros energiją tapome šalis, kurį elektrą importuoja. Vis tik mūsų statomas jūrinio vėjo elektrinių parkas, planuojama, kad užtikrins iki ketvirtadalio dabartinio Lietuvos elektros energijos poreikio. Tokių projektų svarba ir prasmė – akivaizdi“, – sako G. Krasauskė.
Planuojama, kad Lietuva gali tapti ateities energetikų profesiniu centru (HUB) visam Baltijos šalių regionui. Energetikos specialistų paklausa kasmet vis auga – prognozuojama, kad iki 2030 m. vien Lietuvai papildomai reikės mažiausiai 2500 kvalifikuotų specialistų. 1500 iš jų bus jūrinio vėjo specialistai.
