Dėl atkeliavusios vėsos rugsėjį elektros vartota daugiau, bet jos kaina žemėjo
Rugsėjį sumažėjo vidutinė elektros kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje. Ji siekė 48,8 EUR/MWh, ir buvo 17,5 proc. mažesnė nei praėjusių metų rugsėjį. Lyginant su 2019 m. rugpjūčio mėnesiu, elektra atpigo 1,2 proc.
Pirmąjį rudens mėnesį vidutinis elektros kainų lygis žemėjo visose trijose Baltijos šalyse ir čia išliko itin panašus. Per mėnesį Latvijoje elektros kaina nukrito 1,29 proc., iki 48,85 EUR/MWh, o Estijoje 0,63 proc., ir siekė 48,77 EUR/MWh.
Tuo tarpu elektros kaina Švedijos ketvirtojoje kainų zonoje rugsėjį sumažėjo 5,7 proc. ir išsilaikė ties vidutine 36,7 EUR/MWh riba. Elektros kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos ketvirtosios kainų zonos siekė 12,1 EUR/MWh.
„Šiųmetis rugsėjis Lietuvoje buvo kone dviem laipsniais vėsesnis nei prieš metus. Dėl to ir elektros poreikis mūsų šalyje, palyginus su 2018 m. rugsėju, ūgtelėjo 1,5 proc. Vėsesni orai rugsėjį elektros poreikį Latvijoje išaugino 1,4 proc., Švedijoje – 1 proc., o Estijoje net 3,2 proc.“, – pastebi „Ignitis“ Verslo sprendimų departamento vadovas Martynas Boratinskas.
Prognozuojama, kad didžiausią įtaką spalio mėnesio elektros energijos kainoms darys planuojami mažesni nei instaliuoti elektros jungčių pralaidumai su Kaliningrado sritimi ir Latvija.
Dėl Kaliningrade suplanuotų profilaktinių darbų, tinklo priežiūros ir remonto 600 MW galios jungties pralaidumai bus ribojami nuo 180 iki 600 MW. Planuojamas pralaidumas iš Latvijos į Lietuvą taip pat bus mažesnis nei galimas: 784 – 1052 MW vietoje 1350 MW.
