Ekspertas: apie gebėjimą sąmoningai vartoti, taupyti elektrą bei siekti tvaresnio ryšio su gamta
Tarptautinė energetikos bendrovė „Ignitis grupė“ ir jos valdoma bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) su Energetikos ministerija pernai pasirašė energijos vartotojų švietimo ir konsultavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja šviesti ir konsultuoti gyventojus energijos vartojimo efektyvumo didinimo klausimais. Apie gebėjimą sąmoningai vartoti, taupyti elektrą bei siekti tvaresnio ryšio su gamta kalba ESO Paslaugų vystymo departamento vadovas Giedrius Kvedaravičius.
„Kiekvienas iš mūsų darome poveikį aplinkai, todėl svarbios tampa net tokios, iš pirmo žvilgsnio – nedidelės detalės, kaip nenaudojamos šviesos išjungimas, tik reikiamo vandens kiekio arbatinuke virimas, apšvietimo pakeitimas taupiomis lemputėmis ir panašiai. Tokie sprendimai ne tik draugiški gamtai – nustebsite, kiek jie padeda sutaupyti. O pradėjus nuo mažų pokyčių, tai ilgainiui tampa įpročiu ir pasiekiami rezultatai, kurie iš pirmo žvilgsnio atrodo neįtikėtini“ – sako G. Kvedaravičius.
Pasak jo, energetinis efektyvumas ir kryptingas perėjimas prie atsinaujinančių energijos šaltinių vartojimo – du labai svarbūs ir vienas kitą papildantys veiksniai siekiant darnaus ryšio su aplinka.
„Galime didžiuotis, kad Lietuva intensyviai vysto atsinaujinančių energijos išteklių plėtrą ir skatina smulkiąją ir decentralizuotą generaciją. Kas dar svarbiau, kad šalyje be žalumo atsiranda ir klientų įtraukimo ir aktyvumo skatinimo siekis – ypač per gaminančių vartotojų ir nutolusių elektrinių schemas, rinkos liberalizavimą, iniciatyvas atverti duomenis“, – pasakoja bendrovės Paslaugų vystymo departamento vadovas.
ESO atstovas įsitikinęs – vartotojų įtraukimas į procesus duoda didžiulę naudą – aktyvūs vartotojai laikui bėgant patys ima gaminti energiją, elektrifikuojasi (ypač transporte ir šildyme), atsisako iškastinio kuro, o vėliau prisidės prie visos elektros sistemos valdymo per sisteminių paslaugų teikimą. Kitaip tariant, aktyvūs vartotojai taps bene svarbiausia elektros sistemos dalimi ir netgi atsiras galimybė už tai gauti papildomas pajamas.
Nors apie energetinį efektyvumą kalbama vis plačiau, neretai jis dar suprantamas kaip administracinis įsipareigojimas, o ne realus pridėtinę vertę kuriantis ir suburiantis tikslas. Pašnekovo nuomone, tokį požiūrį lemia du aspektai. Tai visuomenės ir institucijų žinių trūkumas tvarumo temoje bei požiūris į energijos taupymą kaip kažko atsisakymą, o tai neretai žmonių pasąmonėje kelia neigiamas asociacijas.
Nepaisant to, per pastaruosius porą metų galima pastebėti ryškų proveržį – daugėja įmonių, kurios deklaruoja tikslą tapti klimatui neutraliomis, siekia prisidėti prie CO2 mažinimo, į tai įtraukia ir savo partnerius, tiekėjus. Matydami sektiną tvaresnio verslo pavyzdį prieš įsigydami konkretų produktą tai įvertina ir klienai – draugiškumo gamtai tema tampa vis aktualesnė.
„Energetinis efektyvumas ir tvarumas tampa ne tik madinga, tačiau ir sukuria realias finansines paskatas. Kelias link tvarumo prasideda nuo supratimo ir įsivertinimo. Tai galima padaryti tiesiog vis daugiau dėmesio atkreipiant į sunaudojamos energijos kiekį, o tada jau galima imtis veiksmų. Pritaikius išmanius informacinių technologijų sprendinius ar robotinių procesų automatizavimą vien per metus galima sutaupyti iki 30 proc. sąnaudų energetikos ištekliams“, – sako G. Kvedaravičius.
Vienas svarbiausių ESO uždavinių yra šviesti klientus bei skatinti įsidiegti energetinio efektyvumo sprendimus. Kiek elektros energijos yra suvartojama galima patogiai pamatyti ESO savitarnoje klientams patogiu formatu.
