Energetikos teisininkai profesinius iššūkius planuoja dešimtmečiams

Energetikos transformacija ir didelio masto investicijos į žaliąsias  energetikos technologijas lemia kasdien vis didėjantį teisininkų poreikį energetikos sektoriuje. Teisininkų vaidmuo, vystant naujus energijos sprendimus ir  naujas investicijas tampa vis kompleksiškesnis – reikalaujantis naujų ekspertinių žinių ir tarptautinių teisinių projektų valdymo kompetencijų bei greičio prisitaikyti prie naujų teisėkūros krypčių.

Šiandien energetikos teisininkas ne tik puikiai išmano naujausias reguliavimo tendencijas, bet geba derindamas skirtingus interesus užtikrinti, kad energetikos projektai bus teisėtai bei efektyviai įgyvendinami.  

„Dažnai teisininkai save riboja tik viena jurisdikcija. Energetikos teisininkai griauna šį stereotipą – įgyvendina teisinius projektus skirtingų jurisdikcijų teisinėse sistemose, taiko ne tik Lietuvos, bet ir tarptautinę bei Europos Sąjungos teisę, bylinėjasi tarptautiniuose arbitražuose, derasi dėl tarptautinių energetikos, finansinių, statybų sutarčių standartų atitinkančių sutarčių“, – teigia  „Ignitis grupės“ Energetikos teisės vadovas Justas Jacikas.  

Energetikos teisės profesijos įvairiapusiškumas sulaukė įvairių teisės profesionalų ir jaunųjų teisės studentų susidomėjimo „Ignitis grupės“ organizuotoje energetikos teisės konferencijoje „Teisė ir energetika: tarp dabarties ir ateities“. Joje teisės ir verslo ekspertai dalinosi įžvalgomis apie teisės ir verslo betarpišką sinergiją įgyvendinat dabarties iššūkius ir pasitinkant ateities energetikos perspektyvas. 

„Mūsų „Ignitis grupės“ pagrindinis tikslas – sukurti 100 proc. žalią ir saugią energetikos ekosistemą dabarties ir ateities kartoms. Planuojame įdiegti 4–5 GW veikiančių žaliųjų pajėgumų iki 2030 m., kad Lietuvoje atsinaujinanti energetika visiškai užtikrintų šalies elektros energijos poreikius bei būtų eksportuojama į kitas centinės Europos šalis”, – sakė „Ignitis renewables" vadovas Thierry Aelens. 

Jis pridūrė, kad „Ignitis grupė“ sieks nulinio emisijų balanso iki 2040–2050 m., tokiu būdu stiprindami savo indėlį į Europos dekarbonizaciją ir prisidedami prie energetikos saugumo regione. Siekiant šio tikslo, bus plečiamos žaliosios gamybos technologijos, ypač sausumos ir jūrinio vėjo parkai. Taip pat vystomos žaliojo lankstumo technologijos: baterijos, hidroakumuliacinė elektrinė bei elektros energijos kaupimas ir konvertavimas (angl. power–to–X) – žaliajam vandeniliui gaminti. 

Tokių projektų įgyvendinimui bus itin svarbus ne tik energetikos, bet ir kitų sričių ekspertinis teisininkų įsitraukimas.   

Tam pritarė tarptautinę patirtį sukaupęs ir prie Lietuvos teisininkų komandos neseniai prisijungęs Teisės vadovas jūrinės energetikos projektui Timmy Quasem. Konferencijos metu jis aptarė teisinius iššūkius įgyvendinant jūros vėjo jėgainių parko vystymo projektus.   

„Sėkmingam projekto įgyvendinimui būtinas komandinis darbas ir individualus požiūris, apimantis visus etapus nuo pasiūlymo iki sutarties pasirašymo. Teisininkas šiuo atveju turi būti verslo skatintojas, pasiruošęs spręsti problemas užtikrinant projekto sklandų vykdymą”, – akcentavo Timmy Quasem.  

Šis projektas generuos ketvirtadalį dabartinės šalies elektros paklausos ir pareikalaus įvairių kompetencijų turinčių teisininkų komandos, kurių žinios būtinos kiekviename etape – nuo pamatų statybos iki sutarčių sudarymo ir rizikų valdymo. 

Ateities tema – vandenilio gamyba 

Viena iš ateities temų, paveiksiančių šalies ir regiono ekonomiką bei energetikos teisinę sistemą, yra „Power–to–X“ technologija – vandenilio gamybos sektorius, kurio vertės grandinė ir rinka dar tik formuojasi.  

Anot pranešimo autorių „Ignitis grupės paslaugų centro" Energetikos teisės vadovo Justo Jaciko ir „Ignitis grupės" technologijų vystymo vadovo Pauliaus Kozlovo, jau dabar reikia pradėti diskusijas apie reguliavimą, skatinantį šių technologijų atsiradimą Lietuvos energetinėje sistemoje.  

Teisininkams teks tinkamai struktūrizuoti planuojamas investicijas, pasirengti dar nevystytų infrastruktūros objektų statybai, užtikrinant, kad planuojamos investicijos ir verslo modeliai atitiktų žaliojo vandenilio gamybos kriterijus. 

Transporto elektrifikacija – revoliucija transporto segmente 

Prie elektromobilių tinklo ekosistemos evoliucijos savo teisine kompetencija prisidėjęs „Ignitis grupės paslaugų centro" vyresnysis teisininkas Gediminas Mažonavičius ir „Ignitis” Tinklo vystymo skyriaus vadovas Andrius Šeršniovas kalbėdami „Elektromobilių tinklo ekosistema“ tema akcentavo, kad sparčiai besivystančiai elektromobilių rinkai vis dar ieškoma geriausių teisinių elektromobilių įkrovimo tinklo veikimo mechanizmų. Taip pat pridūrė, kad reguliavimas dar neprisitaiko prie rinkos poreikių, todėl energetikos specialistams ir teisininkams tenka aktyviai dalyvauti edukuojant rinką apie šio produkto teisinius aspektus. 

Transporto elektrifikacija yra revoliucija transporto segmente. Tai reiškia, kad turime užduotį transformuoti visą ekosistemą: nuo elektromobilių gamybos iki įkrovimo infrastruktūros plėtros ir elektros tinklų atnaujinimo. Įkrovimo operatoriai turi užtikrinti paprastą ir sklandų įkrovimo paslaugų tiekimą, nes jau tik laiko klausimas, kada šiomis paslaugomis neišvengiamai naudosis beveik kiekvienas vairuotojas 

Energetikos plėtra – su nacionalinio saugumo iššūkiais 

Diskusijos „Teisiniai iššūkiai energetikos infrastruktūros plėtros projektuose" metu dalyviai, dalindamiesi savo patirtimi, visapusiškai atskleidė energetikos projektų ir nacionalinio saugumo ryšį. Jie pabrėžė, kaip sinergine verslo ir teisės partneryste galima užtikrinti, kad į strateginius objektus nepatektų įrangos iš nedraugiškų valstybių. 

Dėl geopolitinės situacijos gali keistis bendradarbiavimas su partneriais, o teisinis reguliavimas ne visada numato apsaugos priemones, todėl teisininkai turi padėti verslui pasiruošti net ir tokiems nenumatytiems iššūkiams. Diskusijos metu teisininkai dalinosi bendradarbiavimo patirtimis unikaliuose „Ignitis grupės“ infrastruktūriniuose projektuose.  

Vienas iš jų – ir ypatingai svarbus Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės 5 agregato statybos projektas, kurio vertė siekia apie 150 mln. eurų. Šis projektas itin svarbus ne tik „Ignitis grupei“ ir regionui, bet ir siekiant įgalinti žaliąją energetiką ir užtikrinti energetinį lankstumą. 

Energetikos teisės konferenciją užbaigė panelinė diskusija „Kaip mes statėme VKJ: nuo idėjos iki pirmosios liepsnos“. Žaliosios gamybos segmentui priklausanti Vilniaus kogeneracinė jėgainė (VKJ) – viena moderniausių Europoje kogeneracinių jėgainių, kurioje vienu metu gaminama elektros ir šilumos energija. Šio ambicingo projekto įgyvendinimas nuo pat pradžių negailėjo teisinių iššūkių statybų, viešųjų pirkimų, korporatyvinės  ir ginčų teisės specialistams bei itin didelio verslo ir teisės susitelkimo.  

„Įmonės teisininkas atliko neatsiejamą vaidmenį projekto komandoje, nuolat bendraudamas su ja ir įsitraukdamas į projekto eigą. Betarpiškas jo įsitraukimas – vienas iš sėkmės faktorių, lėmusių sėkmingą projekto baigimą”, – diskusijoje dalinosi VKJ vadovas Mantas Burokas.