Energetikos teisininkas A. Muliarčikas: Ar „Proveržio paketas“ iš tikrųjų padės pasiekti proveržį?
Seime priimtas vadinamas „Proveržio paketas“, kurio tikslas – užtikrinti sklandžią ir greitą atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) elektrinių plėtrą Lietuvoje, tokiu būdu sudarant sąlygas visiškai Lietuvos energetinei nepriklausomybei, AEI rinkos dalyvių buvo priimtas nevienareikšmiškai. Svarstoma, kad taip ilgai laukti teisinės bazės pokyčiai neatliepia rinkos poreikių ir netgi priešingai – bus kliūtis tolesnei AEI plėtrai. Panagrinėkime plačiau, kurie pagrindiniai priimto teisinio reguliavimo pokyčiai gali būti vertintini kaip teigiami AEI elektrinių plėtrai, o kurie tarp rinkos dalyvių kelia daugiausia diskusijų.
Daugiau aiškumo ir mažiau biurokratinių procedūrų
Gamintojams sudarytos galimybės maksimaliai išnaudoti AEI elektrinių gamybos apimčių potencialą. Iki šiol prijungiant elektrinę prie elektros tinklų buvo vertinama elektrinės visų generavimo šaltinių įrengtoji galia, tačiau „Proveržio pakete“ įtvirtinamas naujas elektrinės prijungimo prie elektros tinklo vertinimo dydis – elektrinės leistina generuoti galia. Šis pokytis sudarys galimybę prie elektros tinklų prijungti elektrines, kurių įrengtoji galia galės būti didesnė nei leistina generuoti galia. Taip pat įtvirtinta nauja galimybė plėtoti hibridines elektrines, kai viename tinklo taške bus galima prijungti skirtingas saulės ir vėjo elektrines bei kaupimo įrenginius (baterijas). Tokios hibridinės elektrinės bendra įrengtąją galia bus laikoma jos atskirų elektrinių ir energijos kaupimo įrenginių įrengtųjų galių suma.
„Proveržio pakete“ aiškiai įtvirtinama, kad saulės šviesos energijos elektrinių statybai poveikio aplinkai vertinimo (PAV) atranka ir PAV neatliekami, išskyrus, kai planuojama veikla gali daryti poveikį Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms ir kai saugomų teritorijų institucija nustato, kad poveikis reikšmingas. Taip pat „Proveržio paketo“ pakeitimai apima ir vėjo elektrines – mažesnėms kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinėms, kurių aukštis ne didesnis kaip 25 m (matuojant iki aukščiausio konstrukcijų taško, įskaitant ir sparnuotės aukštį), bus netaikomos PAV atrankos ir/ar PAV procedūros, jeigu tai neprieštaraus atitinkamų įstatymų ir kitų teisės aktų reikalavimams. Be to, įtvirtinti ir aiškūs kriterijai, kada plėtojant vėjo elektrines reikalinga atlikti PAV atrankos, o kada pilno PAV procedūras: PAV atranka bus atliekama, kai statomos 3 ar daugiau vėjo elektrinių, kurių bent vienos aukštis yra 50 m ar daugiau, ar kai vėjo elektrinės yra planuojamos statyti arčiau kaip 1 km nuo saugomų teritorijų, o pilna PAV procedūra – kai planuojama statyti 7 ar daugiau vėjo elektrinių ir kai jas planuojama statyti 5 km ar mažesniu atstumu nuo pastatytų, statomų ar planuojamų statyti vėjo elektrinių. Taip pat svarbu, kad planuojama ūkinė veikla, skirta energijos gamybai iš atsinaujinančiųjų išteklių įrenginių nuo šiol bus priskiriama viršesniam viešajam interesui ir laikoma svarbia viešajam saugumui, o tai lems atitinkamų PAV procedūrų trumpesnius terminus.
Minimame pakete numatyta, kad poveikis kraštovaizdžiui bus laikomas nereikšmingu, jeigu aukštesnės kaip 30 metrų vėjo elektrinės nestatomos vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose ar ne arčiau jų atstumu, kuris apskaičiuojamas prilyginant vieną metrą vėjo elektrinės aukščio (matuojant vėjo elektrinės stiebo aukštį) 10 metrų atstumui iki artimiausio kraštovaizdžio panoramų apžvalgos taško vertingiausiuose kraštovaizdžio arealuose.
Atkreiptinas dėmesys, kad PAV ir PAV atrankos procedūros, pradėtos iki pakeitimų įsigaliojimo dienos, bus baigiamos pagal iki pakeitimų įsigaliojimo dienos galiojusias įstatymo nuostatas.
Paprastesnis teritorijų planavimas ir galimybė statyti elektrines nekeičiant žemės naudojimo paskirties
„Proveržio paketas“ numato, kad neurbanizuotose ir neurbanizuojamose teritorijose, išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, įstatymais, saugomų teritorijų nuostatais atitinkama statyba negalima, gavus žemės sklypo savininko sutikimą, nekeičiant pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir naudojimo būdo, bus galima statyti:
1) saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis) – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;
2) vėjo elektrines (tarp jų vėjo elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis);
3) 1 MW ir mažesnės įrengtosios galios biodujų elektrines arba biodujų gamybos įrenginius, kurių biodujų gamybos ar valymo apimtys neviršija 750 kubinių metrų biodujų per valandą, – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose;
4) hibridines elektrines – žemės ūkio paskirties žemės sklypuose. Statant šias elektrines, išskyrus saulės šviesos energijos elektrines (tarp jų saulės šviesos energijos elektrines, kurios yra hibridinės elektrinės dalis), žemės ūkio paskirties sklypuose turės būti užtikrinta galimybė naudoti žemę pagal nustatytą pagrindinę naudojimo paskirtį ir būdą.
Taip pat 1-3 punktuose nurodytų energetikos objektų bus neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose. Urbanizuotose ir urbanizuojamose teritorijose (išskyrus teritorijas, kuriose, vadovaujantis galiojančių teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais, kitais teisės aktais, atitinkama statyba negalima) saulės šviesos energijos elektrinės galės būti statomos pagal nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą, šių energetikos objektų bus neprivaloma numatyti teritorijų planavimo dokumentuose.
Keturių elektrinės stiebų taisyklė
Numatomi nauji reikalavimai didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinių statybai. „Proveržio paketu“ iš esmės pakeistas iki šiol vėjo elektrinėms galiojęs specialiųjų žemės naudojimo sąlygų teisinis režimas – panaikinamos sanitarinės apsaugos zonos vėjo elektrinėms. Iki šiol galiojęs teisinis reguliavimas nustatė 440 m dydžio sanitarinę apsaugos zoną vėjo elektrinėms, kurių įrengtoji galia yra 2 MW ir daugiau, Šioje sanitarinėje apsaugos zonoje buvo draudžiama statyti, rekonstruoti gyvenamuosius namus, kultūros pastatus ir kt. Visgi buvo leidžiama šią zoną sumažinti atliekant PAV arba poveikio visuomenės sveikatos vertinimo procedūras, t. y. šių procedūrų metu galėjo būti nustatyta ir mažesnė nei 440 m sanitarinė apsaugos zona ir praktikoje tai pasitaikydavo pakankamai dažnai. Tačiau „Proveržio paketas“ numato naują reikalavimą dėl saugaus atstumo arba keturių elektrinės stiebų atstumo taisyklę – numatyta, kad didesnės kaip 30 kW įrengtosios galios vėjo elektrinės turėtų būti statoma ne arčiau nei per keturis vėjo elektrinės stiebo aukščius nuo sodo namų, gyvenamosios, viešbučių, kultūros paskirties pastatų, bendrojo ugdymo, profesinių, aukštųjų mokyklų, vaikų darželių, lopšelių, mokslo paskirties pastatų, skirtų švietimo reikmėms, kitų mokslo paskirties pastatų, skirtų neformaliajam švietimui, poilsio, gydymo, sporto ir religinės paskirties pastatų, specialiosios paskirties pastatų, susijusių su apgyvendinimu (kareivinių pastatų, laisvės atėmimo vietų įstaigų), nurodytos paskirties patalpų kitos paskirties statiniuose, rekreacinių teritorijų. Tokiu teisiniu reglamentavimu leidžiamas atstumas nuo vėjo elektrinės iki gyvenamųjų bei kitos paskirties pastatų padidėja iki maždaug 2-3 kartais nei buvo reglamentuota iki šiol.
Keturių elektrinės stiebų taisyklės galės būti nesilaikoma ir vėjo elektrinės galės būti statomos ne mažesniu atstumu nei vienas elektrinės stiebo aukštis arba atstumas, kuriame nebus užtikrinta atitiktis visuomenės sveikatos saugos reikalavimams, jeigu toks atstumas yra didesnis negu vienas vėjo elektrinės stiebo aukštis aplink planuojamą elektrinę, jeigu pastatų savininkai neprieštaraus ir raštu tai patvirtins bei sudarys susitarimą su vėjo elektrinės vystytoju dėl atitikties visuomenės sveikatos saugos reikalavimams užtikrinimo. Taigi „Proveržio paketu“ teritorija, kurioje reikės gauti pastatų savininkų sutikimus ir su jais sudaryti susitarimus padidės. Svarbu paminėti, kad šios taisyklės nebus taikomos tais atvejais, kai iki 2022 m. liepos 8 d. yra patvirtinta PAV programa arba nustatytos sanitarinės apsaugos zonos.
Nauja įmoka bendruomenėms
„Proveržio paketas“ įveda naują įmoką bendruomenėms, kurią turės mokėti gamintojai, elektros energiją gaminantys saulės šviesos energijos, vėjo ir (ar) biodujų elektrinėse, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Už praėjusius kalendorinius metus mokama gamybos įmoka bus apskaičiuojama dauginant praėjusiais kalendoriniais metais pagamintą ir į elektros tinklus patiektą elektros energijos kiekį iš 0,0013 euro už 1 kWh. Šiuo pakeitimu sureglamentuojami jau iki šiol besiklostę teisiniai santykiai tarp projektų vystytojų ir bendruomenių, kuomet buvo tariamasi dėl projektų vystytojų mokamų kompensacijų bendruomenėms. Ši parama bendruomenėms prisidės prie palankaus visuomenės požiūrio į atsinaujinančią energetiką formavimo ir prie vietos bendruomenės gerovės gerinimo, tačiau tarp rinkos dalyvių daugiausia diskusijų sukėlė pačios įmokos dydis ir tai, jog įvedus naują įmoką, nebuvo atlikti jokie pakeitimai dėl kito vėjo elektrinėms taikomo – nekilnojamo turto – mokesčio dydžio. Pažymėtina, kad dėl šios įmokos dar turės būti gautas Europos Komisijos pritarimas, o pačią įmoką mokės tik tie gamintojai, kurie leidimą gaminti elektros energiją gaus po 2023 m. liepos 1 d.
Padidintas prievolės užtikrinimo dydis, nustatyti nauji terminai ir reikalavimai
„Proveržio paketu“ prievolių įvykdymo užtikrinimo, kurį gamintojas turi pateikti tinklų operatoriui, dydis didinamas ir susiejamas su leistina generuoti galia. Nuo šiol šis dydis bus apskaičiuojamas dauginant numatytą leistinos generuoti galios dydį (kW) iš 50 eurų už 1 kW, o iki „Proveržio paketo“ šis dydis buvo apskaičiuojamas numatomų įrengti elektrinės pajėgumų dydį (kW) iš 15 eurų už 1 kW. Taip pat 50 eurų už 1 kW dydis bus naudojamas norint pratęsti leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo terminą. Taip pat atitinkamai nuo 0,0123 Eur/kW iki 0,041 Eur/kW padidinta prievolių įvykdymo užtikrinimo dalis, kuria operatorius pasinaudoja, kai gamintojas nutraukia ketinimų protokolą arba atsisako leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus, šį dydį dauginant iš dienų nuo prievolių įvykdymo užtikrinimo iki ketinimų protokolo nutraukimo.
Kita teisinio reguliavimo naujovė – gamintojas 6 mėnesius praras teisę teikti naują prašymą dėl ketinimų protokolo pasirašymo, jeigu pasirašys ketinimų protokolą, bet per nustatytą laiką tinklų operatoriui nepateiks savo prievolių įvykdymo užtikrinimo. Įstatyminiu lygiu aiškiai įtvirtinta, kad
ketinimų protokolas bus pasirašomas tik su tuo asmeniu, kuriam išduotos išankstinės prijungimo sąlygos, o pačios išankstinės prijungimo sąlygos ir ketinimų protokolas negalės būti perleistas kitam asmeniui. Taip pat nustatytos esminės ketinimų protokolo vykdymo sąlygos, tarp kurių ir gamintojo įsipareigojimas per 9 mėnesius nuo prijungimo sąlygų išdavimo tinklų operatoriui pateikti techninį projektą, kai toks projektas yra privalomas, bei turėti statybą leidžiantį dokumentą, jeigu toks dokumentas yra reikalingas, ne vėliau kaip likus 12 mėnesių iki leidimo plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus galiojimo pabaigos, įskaitant atvejus, kai leidimo galiojimas yra pratęstas.
Taip pat atsiranda ir kiti reikalavimai, pvz. asmenų, planuojančių plėtoti elektrines, kurių leistina generuoti galia yra ne mažesnė kaip 50 MW, patikra dėl atitikties nacionalinio saugumo interesams, prievolė gamintojui ne rečiau kaip kas ketvirtį tinklų operatoriui teikia informaciją, įrodančią, kad gamintojas vykdo leidime plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus nurodytą veiklą ir ji nebuvo nutrūkusi ilgiau kaip 12 mėnesių ir kt.
Apibendrinant, „Proveržio paketu“ numatyti teisinio reguliavimo pokyčiai palies platų teisinių santykių, susijusių su AEI projektų vystymu, spektrą ir sudarys palankias sąlygas sparčiau plėtoti žaliąją energetiką, įvertinat visų šios rinkos dalyvių poreikius.
