ESO toliau gerina rezultatus
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekė geriausių iki šiol finansinių rezultatų. Nuo šių metų pradžios, į ESO sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“, veiklos sąnaudos sumažėjo 13 proc. arba beveik 11 mln. eurų.
ESO grynasis pelnas 2016 metų sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 72,4 mln. eurų ir buvo 11,1 proc. didesnis nei tuo pat metu 2015 metais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų devynių mėnesių grynasis pelnas siekė 65,2 mln. eurų. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
Per devynis 2016 metų mėnesius ESO pajamos siekė 478,778 mln. eurų ir buvo 2,3 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jos siekė 468 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Bendrovės veiklos sąnaudos per tris šių metų ketvirčius siekė 71,6 mln. eurų – 12,9 proc. mažiau nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jos siekė 82,2 mln. eurų
Per devynis 2016 metų mėnesius ESO klientams paskirstė 6,6 mlrd. kWh elektros energijos ir 4,82 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 5,06 proc. ir 5 proc. daugiau nei per devynis mėnesius 2015 metais.
„Trečiąjį šių metų ketvirtį pasiekėme dar įspūdingesnių rezultatų. Pagrindinė priežastis, kuri lėmė tokius finansinius rodiklius – vis didesnį teigiamą efektą generuojanti dviejų įmonių – LESTO ir „Lietuvos dujų“ – sujungimo sinergija. Veiklos efektyvumo didinimas – mūsų strateginis tikslas ir tai yra nuolatinis procesas. Efektyvumo grąža pasidalijame su klientais užtikrindami patikimas, patogias ir kokybiškas paslaugas. Be to, mažindami veiklos sąnaudas tiesiogiai prisidedame prie palankesnių paslaugų kainų mūsų klientams“, – sako Dalia Andrulionienė, ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
ESO vadovės teigimu, ir toliau ieškoma neišnaudoto ESO veiklos efektyvumo potencialo: tuo tikslu nuo rudens darbą pradėjo universalios – elektros ir dujų – operatyvinės brigados, o nuo kitų metų pradžios bendrovėje startuoja Lean principais grįsta Veiklos meistriškumo programa.
Per devynis šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus siekė 89,594 mln. eurų – 10,5 proc. daugiau nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Didžiausia dalis investicijų – 47,7 mln. eurų – teko elektros skirstymo tinklo atnaujinimui.
ESO sausį-rugsėjo mėnesiais uždirbo 122,9 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 9,2 proc. daugiau nei 2015 metais tuo pat metu. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 1,62 proc. punkto iki 26,68 procento.
Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016 metų devynis mėnesius siekė 284,3 mln. eurų ir buvo 4 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugę elektros persiuntimo kiekiai, padidėjusi elektros perdavimo kaina bei didesni gamtinių dujų paskirstymo kiekiai.
Reikšmingos įtakos elektros skirstymo tinklo darbui šiemet per devynis 2016 metų mėnesius turėjo dažnesni nei pernai stichiniai gamtos reiškiniai, kuriuos lėmė itin permainingi orai. Daugiausia stichinių reiškinių, lėmusių elektros tiekimo sutrikimus tinkle, fiksuota birželio mėnesį.
Su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2016 metų devynis mėnesius vienam klientui siekė 144,34 minutes ir, lyginant su 2015 metų atitinkamu laikotarpiu, padidėjo 64,19 minutėmis (2015 metų devynių mėnesių SAIDI sudarė 80,15 min.).
Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2016 metų devynis mėnesius siekė 0,96 karto – 0,15 karto daugiau nei 2015 metų sausio-rugsėjo mėnesiais, kai jis buvo 0,81 karto.
ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
