Karolis Mirinavičius. Misija – tinklo balansavimas: kaip jį užtikrinsime kai nešvies saulė ir nepūs vėjas?
Lietuvai ir visai Europos Sąjungai siekiant užsibrėžtų tikslų tvarios energetikos vystyme, vis įspūdingesni yra ir atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) panaudojimo tempai. Prognozuojama, kad iki 2030 m. 40 proc. ES šalyse suvartojamos elektros bus pagaminta iš AEI, o 2050 m. Europa turėtų tapti pirmuoju klimatui neutraliu žemynu. Saulės ir vėjo energetikos plėtra neabejotinai prisidės prie šių tikslų pasiekimo, tačiau ji kartu kelia ir iššūkių. Tiek saulės, tiek vėjo elektrinių gamybą tiksliai prognozuoti yra sudėtinga, daugeliu atveju – neįmanoma, o elektros tinklo balansavimui skirti iškastinį kurą naudojantys lankstieji gamybos resursai tampa vis mažiau ekonomiškai ir morališkai patrauklūs.
Tad kyla klausimas – kaip užtikrinsime tinklo balansavimą tvarios žaliosios energetikos epochoje?
Pirmieji žingsniai sprendžiant šią dilemą Lietuvoje jau žengti. Svarbu pažymėti, kad to priežastis yra ne tik AEI plėtra, bet ir pasirengimas tinklų sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais – milžiniškai transformacijai Lietuvos energetikos istorijoje.
Viena svarbiausių strateginių priemonių tinklo balansavimui užtikrinti – planuojama įrengti 100 mln. eurų vertės energijos kaupiklių sistema. Numatoma įrengti 4 bendros 200 MW galios elektros kaupiklius, kurie turėtų užtikrinti momentinį galios rezervą ir balansuoti elektros gamybą iš sunkiai prognozuojamų AEI pajėgumų pagal vartotojų poreikį. Ši sistema turėtų tapti elektros tinklo balansavimo pajėgumų pagrindu. Visgi visų vilčių dėti į vieną sistemą neplanuojama – kuriamos sąlygos atsirasti ir papildomiems būdams užtikrinti stabilią elektros sistemą.
Viena tokių papildomų priemonių – 2020 m. Lietuvoje įteisinta nauja elektros sistemos dalyvio rolė – elektros energijos paklausos telkėjo. Nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai teikia rezervinės galios bei elektros energijos tinklo balansavimo paslaugas. Energijos vartotojai su telkėjų pagalba gali pasiūlyti savo elektros vartojimo lankstumą už tinklo balansą atsakinga tinklo operatoriui (Lietuvoje tai bendrovė „Litgrid“) ir už tai gauti atlygį.
Pavyzdžiui, pramoninė šaldymo įranga, elektriniai šildymo prietaisai, šilumos siurbliai ar galinga vėdinimo įranga nėra nuolatos veikiantys prietaisai – jie periodiškai įsijungia, atlieka savo funkciją ir išsijungia. Dėl to jų veikimą galima valdyti ir suderinti su elektros tinklo poreikiais. Kai saulė ar vėjas negamina daug energijos, o elektros poreikis išauga ir atsiranda grėsmė tinklo disbalansui, laikinai galime „paprašyti“ tokių įrenginių sumažinti elektros vartojimą. Per šį trumpą laiką vartotojas net nepajustų įrangos veikimo pokyčio, o dar ir už tai pajustų finansinę naudą.
Dar vienu iš būdų užtikrinant optimalią elektros tinklo veiklą yra elektromobilių krovimo tinklo pasitelkimas. Šiuo metu „Ignitis“ drauge su pirmuoju Baltijos šalyse elektros paklausos telkėju „Fusebox“ jau pradėjo atlikti bandymus „Ignitis ON“ elektromobilių įkrovimo tinkle. Bandymų esmė paprasta – elektromobilio vairuotojui sutikus, ir esant poreikiui tinkle, galima laikinai sumažinti krovimo galią. Dėl e.mobilumo plėtros augsiantis įkrovimo tinklas sudarys puikias sąlygas sutelkti viso ar dalies krovimo tinklo mastu didelės galios „virtualią elektrinę“ su puikiais lankstumo parametrais.
Stotelių panaudojimas tinklo balansavimui galimai leistų sumažinti elektromobilio krovimo kainą, paskatinti krovimo taškų infrastruktūros plėtrą bei spartesnį elektromobilių atsiradimą Lietuvoje, o kai kuriais atvejais ir sumažinti elektros tinklo rekonstrukcijos kaštus.
Ateityje taip pat matomos vis didesnės galimybės ir perspektyva integralia elektros tinklo dalimi tapti ir pačių elektromobilių baterijoms. Tobulėjanti ir vis sparčiau vystoma vehicle-to-grid (V2G) technologija leistų baterijose sukauptą elektros energiją, vartotojui sutikus ir esant poreikiui, atiduoti atgal į tinklą arba energiją laikinai pasaugoti kaupiklyje už tai taip pat gaunant atlygį.
Kaip matome, vis populiarėjant iš AEI pagamintai energijai, sprendimų tinklo balansavimui užtikrinti jau šiandien yra ne vienas, o Lietuva yra viena iš pirmūnių visoje Europoje juos diegiant ir testuojant. Esame teisingame kelyje, todėl tikiu, kad energetikos srityje jau netolimoje ateityje galime tapti sektinu pavyzdžiu ir kitoms šalims.
Karolis Mirinavičius yra „Ignitis grupės“ Inovacijų ekspertas
