LEG: siūlome tvarią ir energetinį saugumą užtikrinančią elektros rezervo alternatyvą

Bendrovės aukcione pateiktas pasiūlymas atitinka Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nustatytą tretinio aktyviosios galios rezervo užtikrinimo paslaugos kainos viršutinę ribą (10,04 EUR/MW/h). Už tokią kainą bendrovė galėtų teikti tretinio rezervo paslaugą, jei ji būtų užsakoma visai galiai (484 MW). Bendrovė pažymėjo, kad už tą pačią ar mažesnę kainą užtikrinti mažesnės galios ji negalėtų, tačiau dėl to jos pasiūlymas buvo atmestas, o aukcionas, nesurinkus reikiamo galios kiekio, nutrauktas.

 

 

Kainos ribą, kurią viršiję aukciono dalyvių pasiūlymai buvo atmesti, VKEKK nustatė padariusi prielaidą, jog 2017 m. LEG ir toliau bus vienintelis tretinio galios rezervo paslaugos teikėjas, užtikrinantis visą tretinio rezervo poreikį jai priklausančiais Lietuvos elektrinės 7 ir 8 blokais. VKEKK savo sprendimuose patvirtino, jog šių blokų pagrįstos ir būtinos veiklos sąnaudos 2017 m. sieks 42,6 mln. eurų. Absoliučiai reikšmingiausią šių sąnaudų dalį sudaro visiškai LEG nekontroliuojamos išlaidos – net 53 proc. (22,5 mln. eurų) šių išlaidų sumokama Lietuvos gamtinių dujų sistemos operatoriui AB „Amber Grid“ kaip mokestis už gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją (suskystintų gamtinių dujų terminalo išlaikymui) ir perdavimo mokestis už dujų vartojimo pajėgumus.

 

„Skaičiuodami savo sąnaudas privalome įvertinti ir įskaičiuoti išskirtinius dalykus, kurių įskaičiuoti neturi ar negali užtikrinti dalis kitų potencialių rezervo paslaugos teikėjų. Mokėdami dujų infrastruktūros mokestį už maksimalią savo valdomų dujinių pajėgumų galią, esame bene didžiausi šios sistemos išlaikytojai. LEG aukcione pasiūlyta kaina galėtų būti daugiau nei perpus mažesnė, jeigu LEG netektų prisiimti šių dujų infrastruktūros mokesčių“, ­– komentuoja Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ generalinė direktorė.

 

Ji pabrėžia, kad bendrovė negali daryti įtakos šių mokesčių dydžiui keisdama galią. Tarkime, jei kuris nors iš blokų rezervo paslaugą teiktų minimalia, o ne maksimalia galia, dujų infrastruktūros mokestį bendrovė vis vien mokėtų už maksimalią galią. Atkreiptinas dėmesys, kad tuo atveju, jei bendrovė, negavusi lėšų 7 ir 8 blokų išlaikymui, nutrauktų šių įrenginių eksploataciją, infrastruktūros mokesčių našta niekur nedingtų – tiesiog ją tektų prisiimti kitiems gamintojams. Tai jie turėtų įtraukti į pasiūlymo kainą.

 

Vertinant pačios bendrovės veiksmus siekiant didesnio įrenginių efektyvumo ir mažesnių paslaugos kainų, pažymėtina, kad Elektrėnų komplekso reguliuojamos veiklos sąnaudas nuo 2013 m. jai pavyko sumažinti penktadaliu.

 

 

Be to, aukciono sąlygose buvo ir kita LEG diskriminuojanti nuostata: aukciono kainos riba nustatyta pagal VKEKK patvirtintą viršutinę kainos ribą, nustatytą darant aukščiau minėtą prielaidą, jog įrenginiai bus maksimaliai išnaudoti. Vis dėlto rezerve laikomi įrenginiai patiria pastoviąsias sąnaudas, kurios nepriklauso nuo to, kokios galios rezervą įrenginys užtikrina. Dėl šios priežasties LEG negalėjo nepažeisdama aukciono reglamento sąlygų objektyviai diferencijuoti savo siūlomą kainą, t. y. aukcione siūlyti ir mažesnę įrenginių galią už adekvačią nenuostolingą kainą. Akivaizdu, jog dėl tokiu būdu nustatytos aukciono kainos ribos, LEG pardavus tik dalį įrenginio galios potencialiai labai reikšminga išlaidų suma pavirstų didžiuliais gamintojo nuostoliais.

 

Kaip skelbia žiniasklaida, atmetus LEG pasiūlymą, likę gamintojai aukcione pasiūlė iš viso tik 165 MW galios, tad antroje aukciono dalyje susidaręs trūkumas siekė 59 MW. Jei 7 arba 8 blokai būtų užsakyti šio galios trūkumo padengimui, už tai, pagal aukciono sąlygas, įrenginys per metus galėtų uždirbti ne daugiau nei 5,2 mln. eurų pajamų, tačiau vien AB „Amber Grid“ mokėtinos sumos dėl perdavimo mokesčio už užsakytus dujų vartojimo pajėgumus bei gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomą dedamąją už vieną bloką per metus siektų 11,3 mln. eurų. Tokiomis sąlygomis, LEG vien su šiuo įrenginiu per metus patirtų 6,1 mln. eurų nuostolio net nevertinant įrenginio eksploatacijos išlaidų, kurios nuostolius dar labiau didintų.

 

 

Iš kitų potencialių paslaugos teikėjų LEG išsiskiria galimybe rezervo paslaugą teikti naudojant dviejų rūšių kurą (dujas ir mazutą) nepažeidžiant aplinkosaugos reikalavimų. Įvertinant tai, bendrovė mano, kad jos pateiktas pasiūlymas padėtų užtikrinti ir didesnį šalies energetinį saugumą.

 

Negalėdama užtikrinti 7 ir 8 blokų išlaikymui reikalingų lėšų, bendrovė būtų priversta priimti sprendimus dėl galimo jų konservavimo ar net išvedimo iš eksploatacijos. Lietuvos energetikos sektoriuje jau dabar pasigirstant kalbų apie gamybos pajėgumų trūkumą, papildomų 600 MW galios išbraukimas galimai sukeltų dar didesnę įtampą ir grėsmę energetiniam saugumui.

 

„Suprantamas kitų aukciono dalyvių nusivylimas aukciono rezultatais, tačiau nesuprantamas jų lūkestis, jog kiti aukciono dalyviai galėtų priimti neracionalius sprendimus, stumiančius juos į didžiulius nuostolius“, – susidariusią situaciją komentuoja LEG vadovė.

 

Pasak jos, LEG yra suinteresuota konkurencijos skatinimu elektros galios rezervų rinkoje. Kita vertus, LEG taip pat suinteresuota, jog pasirinktas sistemos modelis būtų tvarus, nekuriantis neracionalių trumpalaikių paskatų aukciono dalyviams, kurios ilguoju laikotarpiu galėtų turėti neigiamų pasekmių visos sistemos saugumui.

 

Pažymėtina, jog dalis gamybos įrenginių, besivaržančių vienerių metų trukmės aukcione, apskritai galės būti eksploatuojami tik iki 2020 metų, todėl itin svarbu pasirinkti tvarų rezervo užtikrinimo modelį, kad eksploatacijoje būtų išsaugoti ir tie įrenginiai, kurie turi ilgiausią eksploatacijos laiką bei veiklos resursą.

 

Dėl šios priežasties, teikdama pastabas aukciono tvarkai, LEG ne kartą ragino organizuoti ilgesnio nei vienerių metų laikotarpio paslaugos teikimo aukcioną.