Lietingą vasarą – daugiau žalios elektros energijos iš Kauno hidroelektrinės
Kritulių gausūs 2017 metai Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės (toliau – Kauno HE) istorijoje pažymėtini kaip vieni iš labiausiai vandeningų per beveik šešias dešimtis metų. Įdomu, kad vos prieš porą metų, 2015-aisais, „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos elektrinės darbas buvo smarkiai apribotas dėl itin mažo vandens kiekio.
Vidutinis per aštuonis 2017 m. mėnesius Nemunu į Kauno marias prie hidroelektrinės atitekėjusio vandens debitas (toliau – Nemuno debitas, tai per tam tikrą laiką pratekantis vandens kiekis) siekė beveik 295 m3/s.
Patys vandeningiausi metai ilgametėje elektrinės istorijoje buvo 1994-ieji, kai vidutinis metinis debitas siekė 333 m3/s. Žvelgiant į pastarųjų dešimties metų statistiką, išsiskiria 2010-ieji – tais metais vidutinis metinis debitas siekė 311 m3/s.
Ypač daug vandens elektrinę pasiekė 2017 metų pavasarį, tačiau gausus lietus pasirūpino, kad ir vasarą vandens netrūktų. Vidutinis kovo–gegužės mėnesių debitas siekė beveik 412 m3/s, liepos–rugpjūčio – 189 m3/s. Šie skaičiai neprilygsta 2010 metų statistikai, tačiau, pavyzdžiui, prieš porą metų apie tokį vandens kiekį buvo galima tik svajoti.
2010 metais tiek pavasaris, tiek vasara buvo rekordiški. Per pavasarinį 2010 metų potvynį vidutinis mėnesinis balandžio debitas pasiekė net 610 m3/s. Nors elektrinė intensyviai gamino, vis tiek teko atidaryti jos pralaidas ir nuleisti dalį Kauno marių vandens. Šiemet to daryti nereikėjo, nors, pavyzdžiui, vidutinis mėnesinis debitas kovą buvo išties didelis – siekė 529 m3/s. Vandeningiausias mėnuo Kauno HE istorijoje – 1979 metų balandis. Šio mėnesio vidutinis Nemuno debitas siekė 1262 m3/s.
„Kauno HE gamyba tiesiogiai priklauso nuo atsinaujinančių išteklių – vandens prietakos. Tad, viena vertus, esame suinteresuoti, kad vandens būtų kuo daugiau, nes tai reiškia, kad elektrinė turės galimybę pagaminti daugiau elektros energijos. Antra vertus, akyla situacijos stebėsena ir greitas reagavimas į besikeičiančias gamtos sąlygas leidžia užtikrinti ir tai, kad elektrinės veikla nepadarytų jokios žalos aplinkai nei Kauno mariose, nei Nemune žemiau elektrinės“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ Gamybos departamento direktorius Darius Kucinas.
Pasak jo, šiemet didelis vandens kiekis ir griežtas aplinkosaugos taisyklių laikymasis Kauno mariose džiugina ne tik žvejus (apskaičiuota, kad žuvų ištekliai per metus padidėjo 14,2 proc.), bet ir leidžia pagaminti daugiau elektros energijos. Per aštuonis mėnesius 2017 metais Kauno HE pagaminta ir biržoje parduota 289 GWh žalia vadinamos elektros energijos. Palyginimui, tai – net 43 proc. daugiau negu per itin sausringų 2015 metų ir 20 proc. daugiau negu per 2016 metų aštuonis mėnesius.
Anot D. Kucino, likusieji 2017 metų mėnesiai turėtų būti palankūs gamybai Kauno HE, vis dėlto dar tolesnę ateitį prognozuoti sunku. Tokia situacija, kai vandens prietakai katastrofiškai sumažėjus elektrinės hidroagregatai jau iš viso nebegalės dirbti, gali susidaryti kad ir kitąmet. Vanduo žemyn į Nemuną tokiu atveju turėtų būti leidžiamas per pralaidas, kurios įprastai naudojamos nuleisti pavasarinių potvynių metu mariose susidarantį vandens perteklių.
Taip įvyko 1992 metų liepą, kai fiksuotas žemiausias per visą Kauno HE istoriją paros debitas – vos 53 m3/s. Priartėta prie tokios situacijos buvo ir 2015-aisiais, kai Kauno HE pasiekė ypač mažai vandens. Tai buvo sausringiausi metai elektrinės istorijoje. Vidutinis metinis debitas 2015 metais siekė tik 183 m3/s. Panašus rodiklis fiksuotas tik 1969 metais, kai vidutinis metinis debitas siekė 185 m3/s.
Vidutinis per aštuonis 2017 m. mėnesius Nemunu į Kauno marias prie hidroelektrinės atitekėjusio vandens debitas (toliau – Nemuno debitas, tai per tam tikrą laiką pratekantis vandens kiekis) siekė beveik 295 m3/s.
Patys vandeningiausi metai ilgametėje elektrinės istorijoje buvo 1994-ieji, kai vidutinis metinis debitas siekė 333 m3/s. Žvelgiant į pastarųjų dešimties metų statistiką, išsiskiria 2010-ieji – tais metais vidutinis metinis debitas siekė 311 m3/s.
Ypač daug vandens elektrinę pasiekė 2017 metų pavasarį, tačiau gausus lietus pasirūpino, kad ir vasarą vandens netrūktų. Vidutinis kovo–gegužės mėnesių debitas siekė beveik 412 m3/s, liepos–rugpjūčio – 189 m3/s. Šie skaičiai neprilygsta 2010 metų statistikai, tačiau, pavyzdžiui, prieš porą metų apie tokį vandens kiekį buvo galima tik svajoti.
2010 metais tiek pavasaris, tiek vasara buvo rekordiški. Per pavasarinį 2010 metų potvynį vidutinis mėnesinis balandžio debitas pasiekė net 610 m3/s. Nors elektrinė intensyviai gamino, vis tiek teko atidaryti jos pralaidas ir nuleisti dalį Kauno marių vandens. Šiemet to daryti nereikėjo, nors, pavyzdžiui, vidutinis mėnesinis debitas kovą buvo išties didelis – siekė 529 m3/s. Vandeningiausias mėnuo Kauno HE istorijoje – 1979 metų balandis. Šio mėnesio vidutinis Nemuno debitas siekė 1262 m3/s.
„Kauno HE gamyba tiesiogiai priklauso nuo atsinaujinančių išteklių – vandens prietakos. Tad, viena vertus, esame suinteresuoti, kad vandens būtų kuo daugiau, nes tai reiškia, kad elektrinė turės galimybę pagaminti daugiau elektros energijos. Antra vertus, akyla situacijos stebėsena ir greitas reagavimas į besikeičiančias gamtos sąlygas leidžia užtikrinti ir tai, kad elektrinės veikla nepadarytų jokios žalos aplinkai nei Kauno mariose, nei Nemune žemiau elektrinės“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ Gamybos departamento direktorius Darius Kucinas.
Pasak jo, šiemet didelis vandens kiekis ir griežtas aplinkosaugos taisyklių laikymasis Kauno mariose džiugina ne tik žvejus (apskaičiuota, kad žuvų ištekliai per metus padidėjo 14,2 proc.), bet ir leidžia pagaminti daugiau elektros energijos. Per aštuonis mėnesius 2017 metais Kauno HE pagaminta ir biržoje parduota 289 GWh žalia vadinamos elektros energijos. Palyginimui, tai – net 43 proc. daugiau negu per itin sausringų 2015 metų ir 20 proc. daugiau negu per 2016 metų aštuonis mėnesius.
Anot D. Kucino, likusieji 2017 metų mėnesiai turėtų būti palankūs gamybai Kauno HE, vis dėlto dar tolesnę ateitį prognozuoti sunku. Tokia situacija, kai vandens prietakai katastrofiškai sumažėjus elektrinės hidroagregatai jau iš viso nebegalės dirbti, gali susidaryti kad ir kitąmet. Vanduo žemyn į Nemuną tokiu atveju turėtų būti leidžiamas per pralaidas, kurios įprastai naudojamos nuleisti pavasarinių potvynių metu mariose susidarantį vandens perteklių.
Taip įvyko 1992 metų liepą, kai fiksuotas žemiausias per visą Kauno HE istoriją paros debitas – vos 53 m3/s. Priartėta prie tokios situacijos buvo ir 2015-aisiais, kai Kauno HE pasiekė ypač mažai vandens. Tai buvo sausringiausi metai elektrinės istorijoje. Vidutinis metinis debitas 2015 metais siekė tik 183 m3/s. Panašus rodiklis fiksuotas tik 1969 metais, kai vidutinis metinis debitas siekė 185 m3/s.
