„Lietuvos energijos gamyba“ per devynis 2016 m. mėnesius didino pelningumą ir mažino VIAP poreikį
Elektros energijos tiekimo stabilumą užtikrinusios „Lietuvos energijos gamybos“ 2016 m. devynių mėnesių pelningumo rodikliai, palyginti su tuo pačiu 2015 m. laikotarpiu, padidėjo. EBITDA marža augo 8,2 proc. punkto ir pasiekė 31 proc., grynasis pelningumas – 3,3 proc. punkto iki 18,1%. Tai lėmė didėjantis Bendrovės veiklos efektyvumas ir pelninga hidroelektrinių veikla.
Veiklos sąnaudas Bendrovė mažina optimizuodama veiklą ir atsisakydama senų neefektyvių įrenginių. 2016 m. santykinai didesnė senų elektros energijos gamybos įrenginių demontavimo darbų dalis buvo vykdoma specialiai į susitvarkymo darbų grupę suburtų Bendrovės darbuotojų. Ankstesniais metais tam dažniau buvo pasitelkiami rangovai. Tuo pačiu Bendrovė nuolat mažina ir verslo aptarnavimo (pirkimų, apskaitos) paslaugų sąnaudas.
„2016 m. rugsėjį atnaujinome savo veiklos strategiją, kurioje prioritetu šalia patikimo elektrinių darbo ir naujų paslaugų vystymo išskyrėme ir Elektrėnų komplekse vykdomus susitvarkymo darbus. Siekiame veikti maksimaliai efektyviai, gaminti tik moderniais, mažiau kuro naudojančiais įrengimais ir užtikrinti, kad vartotojų lėšų nereikalautų senų, neefektyvių įrengimų išlaikymas, o mūsų veiklos aplinkai daroma įtaka būtų kuo mažesnė“, – svarbiausių tikslų gaires brėžia „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Eglė Čiužaitė.
Per devynis 2016 m. mėnesius Elektrėnuose pagaminta 0,308 TWh elektros energijos. Dėl panaikintų remtinos elektros energijos gamybos kvotų, tai, palyginti su devynių 2015 m. mėnesių rezultatu, yra triskart mažesnis gamybos kiekis, didele dalimi lėmęs ir Bendrovės pardavimo pajamų sumažėjimą. 2016 m. devynių mėnesių Bendrovės pardavimo pajamos sudaro 100,9 mln. Eur ir yra 40 proc. mažesnės nei 2015 m. to paties laikotarpio pajamos (168,1 mln. Eur).
Nepaisant to, efektyviu dujiniu kombinuoto ciklo bloku gamindama tuomet, kai elektros kaina rinkoje buvo didžiausia, Bendrovė prisidėjo prie elektros energijos kainų stabilumo užtikrinimo ir tuo pačiu biržoje per devynis 2016 m. mėnesius uždirbo apie 3,7 mln. Eur. Šia suma turėtų būti sumažintos Bendrovei 2016 metams skirtos viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšos (25,1 mln. eurų), o tai – tiesioginė nauda kiekvienam elektros energijos vartotojui, mat VIAP dedamoji yra įtraukta į elektros energijos tarifą.
Bendrovės valdoma Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė per devynis 2016 m. mėnesius pagamino 0,411 TWh elektros energijos. Tai 15,5 proc. mažiau negu 2015 m. per tą patį laikotarpį, tačiau elektrinė veikė pelningiau. Tuo metu Kauno A. Brazausko hidroelektrinė dėl didesnio negu pernai Nemunu pritekančio vandens kiekio per 2016 m. devynis mėnesius pagamino 0,257 TWh elektros energijos, t. y. penktadaliu daugiau negu per tą patį 2015 m. laikotarpį. Iš viso per 2016 m. devynis mėnesius Bendrovės valdomose elektrinėse pagaminta 0,977 TWh elektros energijos – tai 40,9 proc. mažiau negu per tą patį 2015 m. laikotarpį.
Bendrovės pelnas sumažėjus gamybos apimtims taip pat kiek sumenko, be to, neigiamą įtaką jam padarė ir Valstybinės kainų energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimai, dėl kurių dalis Bendrovės pelno (preliminariais skaičiavimais per 2016 m. devynis mėnesius tai sudarė 10,2 mln. Eur) buvo nukreipiama Bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų vykdant reguliuojamą veiklą teikiant VIAP, dengimui.
2016 m. devynių mėnesių EBITDA siekia 31,6 mln. Eur (2015 m. to paties laikotarpio – 39,2 mln. Eur). Atmetus VKEKK sprendimų įtaką, devynių 2016 m. mėnesių Bendrovės EBITDA, preliminariais skaičiavimais, būtų 12,9 mln. eurų didesnė (2015 m. tuo pačiu laikotarpiu šių veiksnių įtaka siekė 10,7 mln. eurų).
Bendrovės grynajam pelnui, kuris siekia 22 mln. Eur (2015 m. devynių mėnesių rezultatas buvo 26,5 mln. Eur) didelę įtaką daro reikšmingai kritusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkos kainos ir pripažintas 6,8 mln. eurų nuostolis dėl ATL ir apskaitytos teisės gauti ATL vertės pokyčio.
