„Lietuvos energijos gamyba“ pirmą ketvirtį gamino daugiau ir užtikrino stabilų elektros tiekimą
Nacionalinė energijos gamintoja „Lietuvos energijos gamyba“ 2016 I ketvirtį efektyviai išnaudojo valdomų elektros energijos gamybos pajėgumų galimybes gaminti konkurencingai ir patikimai teikė energetikos sistemai būtinas paslaugas. Neaudituotuose finansiniuose bendrovės rezultatuose atsispindi efektyvesnė jos veikla, tuo pačiu didelę neigiamą įtaką daro bendrovės ginčijamos reguliavimo nuostatos.
2016 m. I ketv. visos trys bendrovės valdomos elektrinės kartu pagamino beveik ketvirtadaliu daugiau elektros energijos negu pernai tuo pačiu metu (atitinkamai 305 GWh ir 247 GWh). Dėl didesnio vandens kiekio daugiausiai (22,6 proc.) didėjo Kauno A. Brazausko hidroelektrinės (Kauno HE) gamyba (iki 118 GWh). Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) gamyba išliko panašiame lygyje (pagaminta 153 GWh), o štai konkurencingai veikęs kombinuoto ciklo blokas pagamino 34 GWh. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį Elektrėnuose elektros energija iš viso nebuvo gaminama.
„2016 metams atsakingai ruošėmės, nes žinojome, kad panaikinus remtinos elektros energijos gamybos kvotas ir atsiradus naujoms jungtims veiksime dar labiau pasikeitusioje rinkoje. Rezultatas – pirmąjį ketvirtį pagaminome daugiau konkurencingos elektros energijos, elektrinės patikimai veikė tuo metu, kai smarkiai atšalus orams ar atsijungus elektros energijos jungčiai su Švedija „NordBalt“, reikėjo užtikrinti stabilų elektros energijos tiekimą ir prisidėti prie elektros energijos kainų biržoje stabilizavimo. Tai rodo, kad prie pokyčių prisitaikome sėkmingai“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Nepaisant sėkmingos bendrovės veiklos, dalis bendrovės komercinės veiklos rezultato, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu, buvo skirta sumažinti bendrovei skiriamas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas. Tai tapo pagrindine priežastimi, dėl ko mažėjo ir bendrovės pardavimo pajamos (10,1 proc. mažėjimas, nuo 37,23 mln. eurų 2015 m. I ketv. iki 33,46 mln. eurų 2016 m. I ketv.), ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), kuris 2016 m. I ketv. sudaro 9,56 mln. eurų ir yra 48,1 proc. mažesnis nei 2015 m. I ketv. EBITDA (18,41 mln. eurų).
Atmetus VKEKK sprendimų įtaką bendrovės EBITDA būtų 5,8 mln. eurų didesnė. Didžioji dalis šios sumos – 4,8 mln. eurų – tai Kruonio HAE ir Kauno HE komercinės veiklos pelno dalis, kuri, VKEKK sprendimu, šiuo metu nukreipiama bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų teikiant VIAP, dengimui.
Primename, kad VKEKK sprendimų įtaka prieš metus, 2015 m. I ketv. ataskaitose, dar nebuvo atspindėta. Šiais sprendimais dėl 2010–2012 m. bendrovės veiklos patikrinimo rezultatų ir dėl bendrovės pripažinimo turinčia didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje, mažėja bendrovei skirtų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų bei galios rezervų užtikrinimo paslaugų pajamos, t. y. nepripažįstama reguliuojamos veiklos pajamų dalis. Į finansines ataskaitas bendrovė šių pajamų neįtraukia vadovaudamasi auditorių rekomendacijomis, tačiau ir toliau aktyviai gina savo poziciją dėl jų pripažinimo, siekdama minėtus VKEKK sprendimus panaikinti teisme.
Neaudituotas bendrovės 2016 m. I ketv. grynasis pelnas sudaro 13,96 mln. eurų, tuo tarpu 2015 m. I ketv. grynasis pelnas sudarė 14,82 mln. eurų. Didžiausią teigiamą įtaką grynajam rezultatui padarė didmeninės elektros prekybos verslo dalies pardavimas. Primename, kad šią verslo dalį nupirkęs Energijos tiekimas UAB bendrovei grynaisiais pinigais dalimis iki 2017 m. kovo 31 d. sumokės 13,1 mln. Eur. Dar 8 mln. Eur (po 2 mln. Eur per metus) gali būti sumokėti priklausomai nuo parduodamos veiklos rezultatų per laikotarpį iki 2019 m. Bendra galutinė sandorio suma, jei bus įgyvendintos visos sutartyje numatytos sąlygos, gali pasiekti 21,1 mln. Eur. Tiesa, didmeninės elektros prekybos verslo dalies pardavimas turėjo neigiamos įtakos bendrovės EBITDA, nes 2016 m. sausio 1 d. pardavusi šią verslo dalį ji nebegauna pajamų iš prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Pasak E. Čiužaitės, 2016 m. I ketv. apčiuopiamą naudą gerinant bendrovės rezultatus davė visų darbuotojų pastangos tapti lankstesne ir efektyvesne energijos gamybos įmone. „Ir toliau skiriame išskirtinį dėmesį įrenginių patikimumo užtikrinimui, o veiklos sąnaudos mažėja dėl greičiau atliekamų remontų, darbo organizavimo pokyčių, taip pat mažėja verslo aptarnavimo paslaugų išlaidos“, – sako bendrovės vadovė.
2016 m. I ketv. visos trys bendrovės valdomos elektrinės kartu pagamino beveik ketvirtadaliu daugiau elektros energijos negu pernai tuo pačiu metu (atitinkamai 305 GWh ir 247 GWh). Dėl didesnio vandens kiekio daugiausiai (22,6 proc.) didėjo Kauno A. Brazausko hidroelektrinės (Kauno HE) gamyba (iki 118 GWh). Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) gamyba išliko panašiame lygyje (pagaminta 153 GWh), o štai konkurencingai veikęs kombinuoto ciklo blokas pagamino 34 GWh. Praėjusių metų pirmąjį ketvirtį Elektrėnuose elektros energija iš viso nebuvo gaminama.
„2016 metams atsakingai ruošėmės, nes žinojome, kad panaikinus remtinos elektros energijos gamybos kvotas ir atsiradus naujoms jungtims veiksime dar labiau pasikeitusioje rinkoje. Rezultatas – pirmąjį ketvirtį pagaminome daugiau konkurencingos elektros energijos, elektrinės patikimai veikė tuo metu, kai smarkiai atšalus orams ar atsijungus elektros energijos jungčiai su Švedija „NordBalt“, reikėjo užtikrinti stabilų elektros energijos tiekimą ir prisidėti prie elektros energijos kainų biržoje stabilizavimo. Tai rodo, kad prie pokyčių prisitaikome sėkmingai“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Nepaisant sėkmingos bendrovės veiklos, dalis bendrovės komercinės veiklos rezultato, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) sprendimu, buvo skirta sumažinti bendrovei skiriamas viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšas. Tai tapo pagrindine priežastimi, dėl ko mažėjo ir bendrovės pardavimo pajamos (10,1 proc. mažėjimas, nuo 37,23 mln. eurų 2015 m. I ketv. iki 33,46 mln. eurų 2016 m. I ketv.), ir pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA), kuris 2016 m. I ketv. sudaro 9,56 mln. eurų ir yra 48,1 proc. mažesnis nei 2015 m. I ketv. EBITDA (18,41 mln. eurų).
Atmetus VKEKK sprendimų įtaką bendrovės EBITDA būtų 5,8 mln. eurų didesnė. Didžioji dalis šios sumos – 4,8 mln. eurų – tai Kruonio HAE ir Kauno HE komercinės veiklos pelno dalis, kuri, VKEKK sprendimu, šiuo metu nukreipiama bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų teikiant VIAP, dengimui.
Primename, kad VKEKK sprendimų įtaka prieš metus, 2015 m. I ketv. ataskaitose, dar nebuvo atspindėta. Šiais sprendimais dėl 2010–2012 m. bendrovės veiklos patikrinimo rezultatų ir dėl bendrovės pripažinimo turinčia didelę įtaką elektros energijos gamybos rinkoje, mažėja bendrovei skirtų viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų bei galios rezervų užtikrinimo paslaugų pajamos, t. y. nepripažįstama reguliuojamos veiklos pajamų dalis. Į finansines ataskaitas bendrovė šių pajamų neįtraukia vadovaudamasi auditorių rekomendacijomis, tačiau ir toliau aktyviai gina savo poziciją dėl jų pripažinimo, siekdama minėtus VKEKK sprendimus panaikinti teisme.
Neaudituotas bendrovės 2016 m. I ketv. grynasis pelnas sudaro 13,96 mln. eurų, tuo tarpu 2015 m. I ketv. grynasis pelnas sudarė 14,82 mln. eurų. Didžiausią teigiamą įtaką grynajam rezultatui padarė didmeninės elektros prekybos verslo dalies pardavimas. Primename, kad šią verslo dalį nupirkęs Energijos tiekimas UAB bendrovei grynaisiais pinigais dalimis iki 2017 m. kovo 31 d. sumokės 13,1 mln. Eur. Dar 8 mln. Eur (po 2 mln. Eur per metus) gali būti sumokėti priklausomai nuo parduodamos veiklos rezultatų per laikotarpį iki 2019 m. Bendra galutinė sandorio suma, jei bus įgyvendintos visos sutartyje numatytos sąlygos, gali pasiekti 21,1 mln. Eur. Tiesa, didmeninės elektros prekybos verslo dalies pardavimas turėjo neigiamos įtakos bendrovės EBITDA, nes 2016 m. sausio 1 d. pardavusi šią verslo dalį ji nebegauna pajamų iš prekybos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis.
Pasak E. Čiužaitės, 2016 m. I ketv. apčiuopiamą naudą gerinant bendrovės rezultatus davė visų darbuotojų pastangos tapti lankstesne ir efektyvesne energijos gamybos įmone. „Ir toliau skiriame išskirtinį dėmesį įrenginių patikimumo užtikrinimui, o veiklos sąnaudos mažėja dėl greičiau atliekamų remontų, darbo organizavimo pokyčių, taip pat mažėja verslo aptarnavimo paslaugų išlaidos“, – sako bendrovės vadovė.
