„Lietuvos energijos gamyba“ pirmąjį pusmetį papildomai sutaupė 10,5 mln. eurų vartotojų lėšų
Energijos gamintoja „Lietuvos energijos gamyba“ paskelbė audituotus 2016 m. pirmojo pusmečio veiklos rezultatus. Pasikeitimai rinkoje lėmė, kad bendrovės pajamos, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, mažėjo. Vis dėlto bendrovės pelningumo rodikliai ir vartotojams atnešta nauda pastebimai didėjo.
Per pirmąjį 2016 m. pusmetį bendrovė gavo 89,3 mln. eurų pajamų – tai 16,8 proc. mažiau negu per pirmąjį 2015 m. pusmetį. Didžiausią įtaką pajamų mažėjimui padarė tai, kad nuo 2016 m. nebėra skiriamos kvotos remtinai elektros energijos gamybai, taigi ir bendrovės valdomame Elektrėnų komplekse. To rezultatas – 63,4 proc. sumažėjusi gamyba Elektrėnuose (2015 m. pirmą pusmetį – 0,445 TWh, 2016 m. pirmą pusmetį – 0,163 TWh) ir tuo pačiu sumažėjusios pajamos.
Nepaisant to, bendrovė Elektrėnų komplekso pajėgumus išnaudojo maksimaliai efektyviai atsižvelgiant į situaciją rinkoje – gaminant elektros energiją efektyviu KCB ir sėkmingai parduodant ją biržoje per pirmąjį pusmetį uždirbta apie 1,3 mln. eurų bendrojo pelno. Šia suma atitinkamai mažėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) užtikrinimui bendrovei skirtas lėšų biudžetas, o tai – tiesioginė nauda kiekvienam elektros energijos vartotojui, mat VIAP dedamoji yra įtraukta į elektros energijos tarifą.
„Kombinuoto ciklo bloką Elektrėnuose šiemet vien per pirmąjį pusmetį paleidome dvigubai daugiau kartų, nei pernai per visus metus. Šį galingą įrenginį sėkmingai išnaudojame tiek prisidėdami prie stabilumo elektros energijos sistemoje užtikrinimo, tiek siekdami maksimalios grąžos akcininkams bei vertės visiems elektros energijos vartotojams“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Taigi, komerciškai sėkminga KCB veikla, 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, dėl didesnio vandens kiekio Nemune 15,8 proc. padidėjusi Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės gamyba (atitinkamai nuo 0,175 TWh iki 0,203 TWh) bei atsakingas veiklos sąnaudų valdymas lėmė, kad, nepaisant bendro pajamų lygio mažėjimo, bendrovės pelningumo rodikliai didėjo.
Bendrovės 2016 m. pirmojo pusmečio EBITDA marža, palyginti su 2015 m. pirmojo pusmečio duomenimis, padidėjo 2,9 proc. punkto iki 31 proc. EBITDA siekia 21,7 mln. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 28,3 mln. eurų). Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimu, Kruonio HAE ir Kauno HE komercinės veiklos pelno dalis už sausio–birželio mėn. – iš viso 9,2 mln. eurų – buvo nukreipta bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų vykdant reguliuojamą veiklą teikiant VIAP, dengimui. Atmetus šiuo metu teisme ginčijamų VKEKK sprendimų įtaką, bendrovės 2016 m. pirmojo pusmečio EBITDA, preliminariais skaičiavimais, iš viso būtų 11,1 mln. eurų didesnė (2015 m. pirmąjį pusmetį šių veiksnių įtaka siekė 6,9 mln. eurų).
Iš viso per 2016 m. pirmąjį pusmetį bendrovės uždirbtu pelnu gali būti padengta 10,5 mln. eurų VIAP lėšų – tai beveik 38 proc. visų VKEKK patvirtintų 2016 m. bendrovei skiriamų VIAP lėšų.
Grynasis bendrovės pelningumas per metus padidėjo nuo 17,9 proc. (2015 m. pirmąjį pusmetį) iki 19,9 proc. Grynasis 2016 m. pirmojo pusmečio pelnas siekia 17,8 mln. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 19,3 mln. eurų), didelę teigiamą įtaką jam padarė didmeninės elektros energijos prekybos verslo dalies pardavimas. Jei ne 2016 m. pirmąjį pusmetį reikšmingai kritusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkos kainos, bendrovės pelnas būtų dar didesnis ir trečdaliu viršytų pernykštį. Dabar gi 2016 m. pirmojo pusmečio finansinėse ataskaitose teko pripažinti 7,9 mln. eurų nuostolį dėl ATL ir apskaitytos teisės gauti ATL vertės pokyčio.
2016 m. pirmasis pusmetis buvo išskirtinis ne tik Elektrėnuose. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė taip pat skaičiuoja, jog avarinis rezervas staiga sumažėjus į Lietuvą patenkančios elektros energijos kiekiui šioje elektrinėje šiemet buvo aktyvuojamas kaip niekad dažnai. „Pradėjus veikti naujoms jungtims ir pasikeitus rinkai, išryškėjo itin reikšminga mūsų valdomų elektrinių funkcija – greitos pagalbos elektros energetikos sistemai teikimas ir reikšmingas indėlis į jos stabilumo užtikrinimą. Džiaugiuosi, kad profesionalūs mūsų darbuotojai greitai prisitaikė prie rinkos pokyčių ir užtikrina, jog stabilų elektros energijos tiekimą užtikriname patikimai ir maksimaliai efektyviai“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė.
Per pirmąjį 2016 m. pusmetį bendrovė gavo 89,3 mln. eurų pajamų – tai 16,8 proc. mažiau negu per pirmąjį 2015 m. pusmetį. Didžiausią įtaką pajamų mažėjimui padarė tai, kad nuo 2016 m. nebėra skiriamos kvotos remtinai elektros energijos gamybai, taigi ir bendrovės valdomame Elektrėnų komplekse. To rezultatas – 63,4 proc. sumažėjusi gamyba Elektrėnuose (2015 m. pirmą pusmetį – 0,445 TWh, 2016 m. pirmą pusmetį – 0,163 TWh) ir tuo pačiu sumažėjusios pajamos.
Nepaisant to, bendrovė Elektrėnų komplekso pajėgumus išnaudojo maksimaliai efektyviai atsižvelgiant į situaciją rinkoje – gaminant elektros energiją efektyviu KCB ir sėkmingai parduodant ją biržoje per pirmąjį pusmetį uždirbta apie 1,3 mln. eurų bendrojo pelno. Šia suma atitinkamai mažėja viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) užtikrinimui bendrovei skirtas lėšų biudžetas, o tai – tiesioginė nauda kiekvienam elektros energijos vartotojui, mat VIAP dedamoji yra įtraukta į elektros energijos tarifą.
„Kombinuoto ciklo bloką Elektrėnuose šiemet vien per pirmąjį pusmetį paleidome dvigubai daugiau kartų, nei pernai per visus metus. Šį galingą įrenginį sėkmingai išnaudojame tiek prisidėdami prie stabilumo elektros energijos sistemoje užtikrinimo, tiek siekdami maksimalios grąžos akcininkams bei vertės visiems elektros energijos vartotojams“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Taigi, komerciškai sėkminga KCB veikla, 2016 m. pirmąjį pusmetį, palyginti su 2015 m. pirmuoju pusmečiu, dėl didesnio vandens kiekio Nemune 15,8 proc. padidėjusi Kauno Algirdo Brazausko hidroelektrinės gamyba (atitinkamai nuo 0,175 TWh iki 0,203 TWh) bei atsakingas veiklos sąnaudų valdymas lėmė, kad, nepaisant bendro pajamų lygio mažėjimo, bendrovės pelningumo rodikliai didėjo.
Bendrovės 2016 m. pirmojo pusmečio EBITDA marža, palyginti su 2015 m. pirmojo pusmečio duomenimis, padidėjo 2,9 proc. punkto iki 31 proc. EBITDA siekia 21,7 mln. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 28,3 mln. eurų). Remiantis Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) nutarimu, Kruonio HAE ir Kauno HE komercinės veiklos pelno dalis už sausio–birželio mėn. – iš viso 9,2 mln. eurų – buvo nukreipta bendrovės pastoviųjų sąnaudų, patiriamų vykdant reguliuojamą veiklą teikiant VIAP, dengimui. Atmetus šiuo metu teisme ginčijamų VKEKK sprendimų įtaką, bendrovės 2016 m. pirmojo pusmečio EBITDA, preliminariais skaičiavimais, iš viso būtų 11,1 mln. eurų didesnė (2015 m. pirmąjį pusmetį šių veiksnių įtaka siekė 6,9 mln. eurų).
Iš viso per 2016 m. pirmąjį pusmetį bendrovės uždirbtu pelnu gali būti padengta 10,5 mln. eurų VIAP lėšų – tai beveik 38 proc. visų VKEKK patvirtintų 2016 m. bendrovei skiriamų VIAP lėšų.
Grynasis bendrovės pelningumas per metus padidėjo nuo 17,9 proc. (2015 m. pirmąjį pusmetį) iki 19,9 proc. Grynasis 2016 m. pirmojo pusmečio pelnas siekia 17,8 mln. eurų (2015 m. pirmąjį pusmetį – 19,3 mln. eurų), didelę teigiamą įtaką jam padarė didmeninės elektros energijos prekybos verslo dalies pardavimas. Jei ne 2016 m. pirmąjį pusmetį reikšmingai kritusios apyvartinių taršos leidimų (ATL) rinkos kainos, bendrovės pelnas būtų dar didesnis ir trečdaliu viršytų pernykštį. Dabar gi 2016 m. pirmojo pusmečio finansinėse ataskaitose teko pripažinti 7,9 mln. eurų nuostolį dėl ATL ir apskaitytos teisės gauti ATL vertės pokyčio.
2016 m. pirmasis pusmetis buvo išskirtinis ne tik Elektrėnuose. Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė taip pat skaičiuoja, jog avarinis rezervas staiga sumažėjus į Lietuvą patenkančios elektros energijos kiekiui šioje elektrinėje šiemet buvo aktyvuojamas kaip niekad dažnai. „Pradėjus veikti naujoms jungtims ir pasikeitus rinkai, išryškėjo itin reikšminga mūsų valdomų elektrinių funkcija – greitos pagalbos elektros energetikos sistemai teikimas ir reikšmingas indėlis į jos stabilumo užtikrinimą. Džiaugiuosi, kad profesionalūs mūsų darbuotojai greitai prisitaikė prie rinkos pokyčių ir užtikrina, jog stabilų elektros energijos tiekimą užtikriname patikimai ir maksimaliai efektyviai“, – sako „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė.
