LITGAS: 2017 metais augo pasaulinė SGD pasiūla, paklausa ir kainos

2017 metai pasaulinėje suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) rinkoje pasižymėjo beveik 10 proc. siekusiu dujų skystinimo pajėgumų augimu, rodo SGD prekybos ir tiekimo bendrovės LITGAS, priklausančios „Lietuvos energijos“ grupei, surinkti duomenys. Tačiau seniai laukiamo SGD pertekliaus rinkoje tai neatnešė – SGD importas pernai didėjo 11 procentų, o paskutinį ketvirtį buvo netgi juntamas didelis momentinių SGD krovinių trūkumas. Visa tai lėmė, jog momentinių SGD krovinių kainos pernai buvo vidutiniškai 20 proc. didesnės nei 2016 metais.

Metiniai nominalūs viso pasaulio SGD gamybos pajėgumai 2017 metais didėjo 33,05 mln. tonų – iki, LITGAS vertinimais, 373 mln. tonų. Tai yra 9,7 proc. daugiau nei 2016 metais, kai bendri metiniai skystinimo pajėgumai sudarė 340 mln. tonų. Praėjusiais metais daugiausiai papildomų SGD (net 22 mln. tonų) rinkai patiekė Australijos ir JAV SGD gamintojai, iš kurių net 40 proc. importavo Kinija.

„Mūsų duomenimis, 2018 metais bendri metiniai pasaulio SGD gamybos pajėgumai turėtų išaugti 25,8 mln. tonų. Didžiausią šio prieaugio dalį sudarytų naujos linijos Australijoje, kurių bendri nominalūs metiniai pajėgumai siektų 17,1 mln. tonų“, – teigė metinę SGD pasaulinės rinkos apžvalgą parengusios bendrovės LITGAS analitikė Viktorija Ditmonaitė.

2019 metais pagal naujų linijų bendrą pajėgumą turėtų pirmauti JAV, kurioje numatoma paleisti naujas linijas, kurių bendri nominalūs metiniai pajėgumai sudarytų 33,7 mln. tonų. Tai sudarytų 86 proc. tais metais numatomų paleisti visų nominalių naujų pasaulinių pajėgumų.

„Iš viso, per šiuos ir artimiausius dvejus metus nominalūs metiniai SGD pajėgumai, jeigu nevėluos projektų įgyvendinimas, turėtų išaugti apie 80 mln. tonų. Tai neabejotinai turės teigiamą poveikį SGD prekybos augimui tarp šalių bei jų didesniam konkurencingumui, lyginant su alternatyviomis kuro rūšimis“, – aiškino LITGAS analitikė V. Ditmonaitė.

Preliminariais duomenimis, 2017 metais SGD importas sudarė apie 293,1 mln. tonų SGD – 11 proc. arba 29,4 mln. tonų SGD daugiau nei 2016 metais. 2018 metais tikimasi beveik 8 proc. SGD importo augimo – iki 316 mln. tonų.

„Pagrindinis augimo šaltinis – Azija, o tiksliau – Kinija. SGD importas augo praktiškai visose Azijos šalyse, importuojančiose SGD, išskyrus Japoniją. Tai vyko tiek dėl struktūrinių priežasčių, tiek dėl branduolinės energijos laikinų apribojimų“, – sakė LITGAS analitikė V. Ditmonaitė.

Kinija pernai importavo 38,1 mln. tonų SGD – net 45 proc. (12 mln. tonų SGD) daugiau nei 2016 metais, aplenkdama Pietų Korėją ir tapdama antrąja pagal dydį SGD šalimi importuotoja po Japonijos.

Preliminariais duomenimis, 2017 metais bendras Europos ir Turkijos SGD importas padidėjo apie 6,3 mln. tonų (15,9 proc.) ir siekė 45,9 mln. tonų SGD.

„Augimą nulėmė gamtinių dujų poreikio šuoliai, kurie buvo susiję su oro sąlygomis, ribotais branduolinės bei hidroenergijos gamybos pajėgumais pietinėse Europos šalyse. Taip pat SGD importo augimui įtakos turėjo mažėjanti vietinė dujų gavyba bei didesnis, palyginus su anglimi, gamtinių dujų konkurencingumas Europos elektros gamybos sektoriuje“, – paaiškino V. Ditmonaitė.

Preliminariais ICIS agentūros duomenimis, bendras Ispanijos, Portugalijos, Prancūzijos, Italijos ir Graikijos išdujinimas per 2017 metus siekė 37 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų – 31 proc. daugiau nei 2016 metais.

Tuo metu Didžiosios Britanijos, Olandijos ir Belgijos SGD importas krito daugiau nei trečdaliu. Išdujinimas šių šalių SGD terminaluose sudarė 7,9 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų ir buvo mažiausias nuo 2011 metų. Viena pagrindinių to priežasčių buvo susijusi su reikšmingai kritusiu Kataro eksportu į Didžiosios Britanijos SGD terminalus. Didžiausias SGD eksportuotojas savo laisvus krovinius kreipė į kur kas pelningesnes rinkas Azijoje bei Pietų Europoje.

Be to, dėl palyginti neaukštų naftos kainų, SGD Europoje buvo 2017 metais mažiau konkurencingos palyginus su dujotiekiais tiekiamomis gamtinėmis dujomis.

Prognozės, jog didesnė SGD pasiūla gali padėti išlaikyti gamtinių dujų kainas neaugančias – neišsipildė. Tiek SGD momentinių krovinių rinkoje, tiek biržose vidutinis kainų lygis pernai buvo didesnis nei 2016 metais.

Praėjusiais metais momentinių SGD krovinių kainos pasaulinėje rinkoje padidėjo maždaug 20 proc., palyginus su 2016 metų lygiu. Ypač smarkiai SGD brango metų pabaigoje Azijoje ir Europoje.

Pietinėse Europos šalyse ir Pietų Amerikoje importuojamų SGD krovinių metinis kainų vidutinis lygis pernai buvo aukštesnis nei 2016 metais ir buvo apie 19-20 Eur/MWh.

2017 metais dujų kaina Nyderlandų TTF biržoje praėjusiais metais kito 15-20 Eur/MWh ribose, kai 2016 metais intervalas buvo 12-18 Eur/MWh. Pastebima, kad vidutinis kainų lygis biržose kilo pernai paaugo labiau (22 proc.) nei dujotiekiais tiekiamų dujų (14 proc.), kadangi ilgalaikėse dujų tiekimo sutartyse kainos indeksacijai naudojamas dažniausiai 6 mėnesių naftos kainos vidurkis, padedantis išvengti didesnių svyravimų, būdingų biržoms.