Reguliavimas nespėja su rinka – Ar įvyks 2018 m. tretinio rezervo aukcionas?
Tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą dviem senaisiais Elektrėnų komplekso blokais šiemet teikianti „Lietuvos energijos gamyba“ (LEG) oficialiai kreipėsi į Konkurencijos tarybą ir perdavimo sistemos operatorių. Bendrovė Konkurencijos tarybos prašo išaiškinti, ar galiojantis šios rinkos reguliavimas nesudaro skirtingų sąlygų joje veikiantiems ūkio subjektams ir tokiu būdu neprieštarauja Konkurencijos įstatymui. LEG atkreipia dėmesį į išliekantį neapibrėžtumą dėl tretinio galios rezervo paslaugos teikimo ateityje.
Tokių veiksmų bendrovė ėmėsi po to, kai iš reguliuotojo, Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – VKEKK), gavo neplaninio bendrovės patikrinimo akto projektą. Jame VKEKK nurodo, jog bendrovė, praėjusių metų pabaigoje teikdama pasiūlymus tretinio galios rezervo aukcione, neteisingai taikė nustatytą kainos viršutinę ribą ir tuo galėjo pažeisti teisės aktus.
„Dėl šią sritį reglamentuojančių teisės aktų nesuderinamumo mūsų bendrovė atsidūrė tokioje padėtyje, kai, nepriklausomai nuo to, kokį pasiūlymą aukcione dėl tretinio galios rezervo paslaugos teikimo 2017 metais bebūtume pateikę, vis tiek galėtume būti kaltinami dėl vieno ar kito teisės akto pažeidimo“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Priminsime, kad LEG vienintelei iš šios rinkos dalyvių VKEKK yra nustačiusi kainos viršutinę ribą (10,04 Eur/MWh), kurios bendrovė negalėjo viršyti teikdama savo pasiūlymą aukcione. Pagal VKEKK metodiką, ši kainos riba nustatyta darant prielaidą, jog įrenginiai bus maksimaliai išnaudoti, t. y. ji apskaičiuota įvertinus bendrovės sąnaudas tuo atveju, jei bendrovė teiktų 484 MW galios tretinio rezervo paslaugą. Vis dėlto aukcionas organizuotas šią galią padalinant į dvi dalis: 2017 metams perdavimo sistemos operatorius siekė įsigyti dviejų skirtingų tipų tretinio aktyviosios galios rezervo paslaugą – 260 MW ir 224 MW.
Pasiūlymą aukcione LEG teikė vienodomis sąlygomis su kitais ūkio subjektais, tačiau, priešingai negu kiti aukciono dalyviai, kuriems jokia kainos viršutinė riba netaikoma, jokiais atvejais negalėjo viršyti nustatytos kainos. Dėl šios priežasties LEG negalėjo pagal aukciono reglamento sąlygas objektyviai diferencijuoti savo siūlomos kainos, t. y. pagal tokį pirminį scenarijų bendrovė būtų turėjusi teikti nuostolingą pasiūlymą, nes mažėjant užsakomai galiai pastoviosios bendrovės sąnaudos nemažėja, o kaina už paslaugos vienetą auga.
Tai reiškia, kad, taikydama kainos viršutinę ribą bet kokiam kitam negu 484 MW tretinio aktyviosios galios rezervo kiekiui, bendrovė subsidijuotų reguliuojamą veiklą nereguliuojamos veiklos pajamomis. Konkurenciją reglamentuojančių teisės aktų požiūriu, nuostolingo pasiūlymo teikimas galėtų būti traktuojamas kaip Konkurencijos įstatymo pažeidimas.
„Viešo aukciono sąlygų derinimo metu šią problemą raštu akcentavome ne kartą, taip pat siekėme į teisės aktų bei aukciono sąlygų nesuderinamumą atkreipti VKEKK dėmesį, tačiau situacija iš esmės nepasikeitė. Taigi, nenorėdami pažeisti teisės aktų, aukcione abiem dalims pateikėme pasiūlymą, kuriame pažymėjome, jog rezervo paslaugą už VKEKK nustatytą kainą galime teikti tik visa numatyta galia, o tai reiškė, jog galime pateikti tik nedalomą pasiūlymą 484 MW galiai. Toks pasiūlymas buvo atmestas, kaip neatitinkantis aukciono reglamento, o kiti dalyviai negalėjo patenkinti reikalingi kiekio, tad aukcionas perdavimo sistemos operatoriaus iniciatyva buvo nutrauktas“, – prisimena E. Čiužaitė.
Pasak jos, bendrovė dar galėjo pasirinkti ir trečiąjį variantą – iš viso nepateikti pasiūlymo. Tokiu atveju aukcionas taip pat greičiausiai būtų nutrauktas, tačiau kiltų grėsmė, jog nebūtų užtikrintas elektros energetikos sistemos patikimumas ir avarinių situacijų suvaldymas.
Įvertindama po pastarojo aukciono susidariusią situaciją LEG numato, kad tuo atveju, jei teisės aktai nebus pritaikyti prie pasikeitusios rinkos ir 2018 m. tretinio rezervo paslauga bus įsigyjama pagal tas pačias taisykles, ji aukcione greičiausiai nedalyvaus. Dėl šios priežasties bendrovė kreipėsi ir į perdavimo sistemos operatorių, klausdama, kokį rezervų kiekį ir kokiu būdu planuojama įsigyti 2018 metams.
„Visi rinkos dalyviai laukia šių atsakymų. Tai padėtų užtikrinti, kad aukščiau išvardytos rizikos būtų iš anksto suvaldytos, o VKEKK galėtų proaktyviai ir laiku atlikti metodikų pakeitimus, kad rinkos dalyviai nebebūtų kaltinami pažeidimais, kuriuos lemia teisės aktų nesuderinamumas“, – sako E. Čiužaitė.
