Rekordinei elektros energijos kainai susidaryti neleidžia kombinuoto ciklo blokas
Tęsiantis planuotam jungties su Švedija „NordBalt“ remontui, Lietuva Šiaurės Europos šalių žemėlapyje iš tolo šviečia tarsi aukštų elektros energijos kainų sala. Švedijoje šiandien susiformavusi 21,46 Eur/MWh elektros energijos kaina, Suomijoje ir Estijoje – 30,20 Eur/MWh, o Lietuvos ir Latvijos kainų zonoje ji – dvigubai didesnė ir siekia 63,80 Eur/MWh. Jeigu Lietuva neturėtų savų didelės galios energijos gamybos pajėgumų, didmeninė elektros energijos kaina būtų dar didesnė.
„Neveikiant „NordBalt“, į Lietuvą nepatenka iki 700 MW elektros energijos. Šaliai, kurioje vasaros metu elektros energijos vartotojai piko metu suvartoja apie 1400 MW/h, tai iš tiesų daug. Juolab, kad elektros energijos pasiūlą šiandien mažina ir daugybė kitų veiksnių. Galima tik spėlioti, kokia kaina rinkoje susiformuotų, jei į situaciją nereaguotų Elektrėnuose esantis 455 MW galios kombinuoto ciklo blokas“, – sako elektros energijos prekybos ir tiekimo bendrovės „Energijos tiekimo“ vadovas Vidmantas Salietis.
Didmeninės elektros energijos prekybos eksperto teigimu, Lietuvos gamintojai veikia integruotoje Šiaurės šalių rinkoje, o elektros energijos prekyba „Nord Pool“ biržoje yra visiškai anoniminė. Todėl nė vienas rinkos dalyvis negali tiksliai įvertinti, kokią įtaką rinkai daro vienas ar kitas elektros energijos gamybos įrenginys. Vis dėlto lyginant tai, kokie elektros energijos kiekiai į Lietuvą šiomis dienomis tiesiog negali patekti dėl įvairių importo ribojimų, akivaizdu, kad galingas „Lietuvos energijos gamybos“ valdomas kombinuoto ciklo blokas (KCB) reikšmingai prisideda, kad kainos nepasiektų rekordinių aukštumų.
Maža to, kad į Lietuvą negali tekėti pigesnė elektra iš Švedijos, šiandien piko metu neleidžiamas importas ir „LitPol Link“ jungtimi iš Lenkijos. Ribojamas ir importas iš Baltarusijos, o per Latviją elektra iš Skandinavijos Lietuvos pasiekti negali, nes neatiteka iš Estijos: pirmadienį piko metu iš Estijos į Latviją dar tekėjo 850 MWh/h elektros energijos, o šiandien – jau tik 500 MWh/h. Be to, šiuo metu negamina ir vienas vasaros laikotarpiu remontuojamas 420 MW galios Rygos termofikacinės elektrinės blokas, planuotai techninei apžiūrai porai dienų išvestas vienas 225 MW galios Kruonio HAE agregatas, mažai elektros energijos gamina ir vėjo jėgainės.
„Tokia situacija vasarą, kai elektros energijos pasiūla dėl elektrinių ir jungčių remontų tradiciškai sumažėja, o paklausa dėl pakilusios oro temperatūros ir didesnio kondicionavimo poreikio neretai išauga, yra pakankamai įprasta. Prisidėti prie jos suvaldymo Lietuva gali tik nepriklausomai veikiančiais pajėgumais, tad panašu, kad ir šią vasarą KCB gali dirbti gana daug“, – sako V. Salietis.
KCB valdančios „Lietuvos energijos gamybos“ vadovė Eglė Čiužaitė skaičiuoja, kad 2016 m. šiltuoju metų laiku nuo balandžio pradžios iki rugsėjo pabaigos KCB buvo įjungtas net 36 kartus. Šių metų balandis ir gegužė parodė, kad, nors jungtis su Švedija jau veikia žymiai stabiliau, KCB poreikis rinkoje nė kiek nemažėja – įrenginys nuo balandžio pradžios iki šiol įjungtas 6 kartus, iš viso jis veikė jau 9 dienas.
„KCB buvo projektuojamas ir statomas visai kitomis rinkos sąlygomis, planuojant iš esmės nepertraukiamą jo gamybą. Vis dėlto džiaugiuosi tuo, jog bloką eksploatuojančiai komandai pavyksta užtikrinti, kad KCB, nors dabar dažnai leidžiamas tik vienai dienai, visuomet būtų paruoštas veiklai. Esame pasiruošę greitai reaguoti į situaciją rinkoje, sėkmingai bloką paleisti ir prisidėti užtikrinant tiekimo saugumą bei stabilizuojant kainas“, – sako E. Čiužaitė.
