Strategijos pusiaukelėje „Lietuvos energijos“ pajamos peržengė 1 mlrd. Eur ribą

Data
2016 m. vasario 26 d.
Kategorija
Pasidalinti
Valstybės valdoma „Lietuvos energijos“ grupė 2015-aisiais sėkmingai įgyvendino svarbiausią metų projektą – išgrynino vertės grandinę ir taip užtikrino aukštesnę paslaugų kokybę bei aptarnavimą klientams. Grupei pavyko sustiprinti pozicijas besikeičiančioje rinkoje ir toliau didinti veiklos efektyvumą, įgyvendinti svarbius plėtros projektus, užtikrinant mažesnes energijos ir paslaugų kainas Lietuvos verslui ir gyventojams.
 
„2015-ieji metai mums paženklinti reikšmingais pokyčiais. Pirmiausia, į aiškias lentynėles sudėliojome grupės veiklas: įsteigėme ESO, EnePRO, atskyrėme ir sustiprinome elektros energijos gamybos ir prekybos veiklas, – dabar galime dar labiau didinti jų efektyvumą. Klientų aptarnavimo sutelkimas į „Gilės“ vieną langelį nubrėžė naują paslaugų kokybės standartą. Suskystintosios gamtinės dujos tapo konkurencinga alternatyva ir užkariauja vis didesnę rinkos dalį. Į priekį pasistūmėjo kogeneracinių jėgainių projektai, plėtėmės į atsinaujinančią energetiką, racionalaus elektros vartojimo sprendimus. Kiekvieną dieną kryptingai dirbame stiprindami grupę, plėsdami verslą ir didindami efektyvumą tam, kad kurtume vertę klientams ir valstybei“, – teigia Dr. Dalius Misiūnas, „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius.
 
Per 2015 metus „Lietuvos energija“ sutaupė 9 milijonus Eur vien sumažinusi įprastos veiklos sąnaudas – palyginamosios veiklos sąnaudos sudarė 110 mln. Eur, arba 7 proc. mažiau nei 2014 m. Tuo tarpu efektyvesnė veikla, didesni pardavimai ir plėtra į naujus sektorius augino grupės pajamas – jos perlipo 1 mlrd. Eur kartelę ir pasiekė 1,096 mlrd. Eur, tai 12,6 proc. daugiau nei prieš metus (0,973 mlrd. Eur).
 
„Aktyvios derybos su „Statoil“ atvedė prie itin reikšmingo pasiekimo – leido sumažinti Lietuvos išlaidas gamtinėms dujoms ir pasiūlyti konkurencingą alternatyvą Lietuvos ir Baltijos šalių vartotojams. Tapome aktyviu prekybininku Baltijos šalyse – matome, kad Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalui darbo tik daugės, o vartotojai dėl to gaus palankesnes kainas. 2016-ieji, pradėjus veikti jungtims su Švedija ir Lenkija, lūžio metais taps ir elektros energijos rinkoje“, – teigia D. Misiūnas.
 
Grupė per 2015 m. centralizavo apskaitos, viešųjų pirkimų, personalo administravimo veiklas, optimizavo nekilnojamojo turto valdymą ir automobilių parką, efektyviau valdomos IT bei kitos aptarnaujančios funkcijos. Papildomas pajamas užtikrino didesni dujų pardavimai – 2015 m. grupė pardavė 1,419 mlrd. kubinių metrų dujų, beveik dvigubai daugiau nei prieš metus (0,799 mlrd. m3).
 
Didesnė vertė
 
2015-aisiais metais „Lietuvos energijos“ neaudituotas konsoliduotas EBITDA pasiekė 221,6 mln. Eur, tai 2,2 proc. daugiau nei 2014 m., kuomet EBITDA siekė 216,9 mln. Eur. Grupės palyginamasis 2015 m. grynasis pelnas sudarė 115,6 mln. Eur, prieš metus jis siekė 118,2 mln. Eur. Grupės nuosavybės pelningumas pernai sudarė 8,9 proc.
 
„Nuo 2013 m., kuomet pradėjome įgyvendinti naują strategiją ir užsibrėžėme tikslą iki 2020 m. grupės vertę išauginti du kartus, vertę jau padidinome 41 proc. Aukštas grupės pelningumas sudaro prielaidas mokėti stabilius dividendus į valstybes biudžetą. Matome ir tolesnių galimybių būdų pelningumą auginti – didinant pajamas per naujos plėtros projektus, efektyvinti esamas veiklas, o taip pat ir toliau optimizuojant kapitalo struktūrą. Šiuo metu skolos ir nuosavybės santykis išlieka žemas ties 19,4 proc., siekiame optimalaus kapitalo naudojimo“, – sako D. Misiūnas.
 
Grupės ataskaitiniu laikotarpiu uždirbtas neaudituotas grynasis pelnas sudarė 40,1 mln. Eur, tai 320,1 mln. Eur daugiau nei 2014 m. grynasis rezultatas (-280 mln. Eur). 2014 m. grynajam rezultatui reikšmingą įtaką turėjo AB LESTO turto pervertinimas, taip pat „Lietuvos dujų“ gauta nuolaida.
 
Grupės investicijos per 2015 m. sudarė 173,7 mln. Eur, tai 27,9 proc. daugiau negu 2014 m. Per metus ypač augo investicijos į elektros skirstomųjų tinklų palaikymą (21,1 mln. Eur daugiau ), į dujų sistemų statybą (7,3 mln. Eur daugiau), dujų sistemų rekonstrukciją (6 mln. Eur daugiau), didėjo investicijos kituose sektoriuose (iš viso 22 mln. Eur).