Vaizdo įraše – iššūkiai, su kuriais susidūrė energetikai šalindami audros padarinius
Per 3 tūkst. gedimų ir daugiau nei 9 tūkst. kilometrų atsijungusių oro linijų. Tokius praėjusį savaitgalį praūžusios audros padarinius turėjo pašalinti bendrovės „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) komandos. Jos be pertraukų dirbo itin sudėtingomis sąlygomis tam, kad nuo škvalo nukentėjusiems gyventojams būtų kuo greičiau atstatytas elektros tiekimas. Energetikų darbo specifiką atskleidžia vaizdo įrašas https://www.youtube.com/watch?v=NxDZo9YIHXA .
Daugiausiai gedimų sukėlė ant linijų užkritusios šakos ar užvirtę medžiai. Sudėtingiausi stichijos padarinių šalinimo darbai vyko pietų Lietuvoje, kur audra ištisuose ruožuose išvertė ir ant elektros skirstymo linijų užmetė medžius. Tose vietose, neatlaikę medžių svorio, griuvo arba lūžo atraminiai elektros stulpai.
Pasak ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Daliaus Svetulevičiaus, pirmiausiai gedimai buvo šalinami vidutinės įtampos tinkle, kuriuo elektra tiekiama didžiausiam gyventojų skaičiui. Vėliau buvo tvarkomi gedimai žemos įtampos tinkluose.
„Dėl virtusių medžių nulūžus elektros linijų stulpams, pirmiausiai nuo išvartų išvalome privažiavimą, kad speciali technika galėtų privažiuoti iki linijos. Tada išvalome bei tolimesniems darbams paruošiame linijos trasą. Atvykęs transportas atgabena elektros stulpus, sunkioji technika grąžtais paruošia duobes stulpams ir tuomet speciali technika įstato juos. Tada imamės laidų kabinimo, sujungimo ir įtempimo. Tokie darbai, priklausomai nuo sugadinto ruožo ilgio, gali užtrukti ir kelias paras. Medžių išvartos bekelės laukuose ir miškuose – labiausiai apsunkina tokių darbų organizavimą“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos vadovas.
ESO skirstomąjį tinklą sudaro beveik 126 tūkstančiai kilometrų elektros linijų. Vis didesnė dalis elektros tinklo yra tiesiama po žeme, tačiau oro linijos vis dar sudaro tris ketvirtadalius visų elektros linijų. Tik dalis jų – išmanios, todėl norint surasti tikslią gedimo vietą, ypač miškingose vietovėse, ESO inžinieriams užtrunka nemažai laiko. Praūžus audroms ESO inžinieriai ieškodami gedimų per dieną vidutiniškai nukeliauja apie 13 kilometrų pėsčiomis.
Nemažai ESO darbuotojų pastangų pareikalavo ir žaibo pažeistų įrenginių tvarkymas – pavyzdžiui, vieno žaibo išlydžio sudeginto transformatoriaus keitimas gali trukti iki paros laiko. Kiek mažiau darbo reikalauja ant linijos užkritusių šakų nukėlimas ir šalinimas.
Tam, kad nutrūkimų būtų mažiau, o elektros tiekimas būtų atnaujintas greičiau, ESO ragina gyventojus pasirūpinti medžiais ir krūmais savo valdose. Atsižvelgiant į linijos įtampą, želdinių šakos prie laidų neturėtų priartėti arčiau nei per 1-4 metrus. Medžių ir krūmų šakas sklypų savininkai turi genėti, kad jos nenutrauktų laidų ir neužvirstų ant atramų. Daugiau informacijos apie saugumo šalia elektros ir dujų tinklų reikalavimus galima rasti ESO interneto svetainėje www.eso.lt/saugienergija .
ESO vertinimu, po savaitgalį praūžusio škvalo labiausiai nukentėjo Alytaus, Varėnos, Druskininkų, Prienų, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos, Trakų ir Vilniaus rajonai. Pirmasis ir stipriausias stichijos smūgis teko Dzūkijai – čia padaryta daugiausiai žalos tiek gamtai, tiek gyventojams bei verslui būtent dėl miškingose teritorijose nutrūkusių laidų.
„Tai buvo stipriausia audra po pražūtingojo 2010 m. škvalo“, – sako D. Svetulevičius.
Mobilizavusi savo bei rangovų pajėgas, ESO savaitgalį surinko daugiau nei 200 brigadų, kurios per dvi dienas pašalino pagrindinius gedimus. Sudėtingiausių gedimų kai buvo padaryta didžiausia žala tinklui arba užvirtę medžiai trukdė privažiuoti prie tinklų, šalinimas truko dar 2-3 dienas.
Daugiausiai gedimų sukėlė ant linijų užkritusios šakos ar užvirtę medžiai. Sudėtingiausi stichijos padarinių šalinimo darbai vyko pietų Lietuvoje, kur audra ištisuose ruožuose išvertė ir ant elektros skirstymo linijų užmetė medžius. Tose vietose, neatlaikę medžių svorio, griuvo arba lūžo atraminiai elektros stulpai.
Pasak ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos direktoriaus Daliaus Svetulevičiaus, pirmiausiai gedimai buvo šalinami vidutinės įtampos tinkle, kuriuo elektra tiekiama didžiausiam gyventojų skaičiui. Vėliau buvo tvarkomi gedimai žemos įtampos tinkluose.
„Dėl virtusių medžių nulūžus elektros linijų stulpams, pirmiausiai nuo išvartų išvalome privažiavimą, kad speciali technika galėtų privažiuoti iki linijos. Tada išvalome bei tolimesniems darbams paruošiame linijos trasą. Atvykęs transportas atgabena elektros stulpus, sunkioji technika grąžtais paruošia duobes stulpams ir tuomet speciali technika įstato juos. Tada imamės laidų kabinimo, sujungimo ir įtempimo. Tokie darbai, priklausomai nuo sugadinto ruožo ilgio, gali užtrukti ir kelias paras. Medžių išvartos bekelės laukuose ir miškuose – labiausiai apsunkina tokių darbų organizavimą“, – sako ESO Tinklų eksploatavimo tarnybos vadovas.
ESO skirstomąjį tinklą sudaro beveik 126 tūkstančiai kilometrų elektros linijų. Vis didesnė dalis elektros tinklo yra tiesiama po žeme, tačiau oro linijos vis dar sudaro tris ketvirtadalius visų elektros linijų. Tik dalis jų – išmanios, todėl norint surasti tikslią gedimo vietą, ypač miškingose vietovėse, ESO inžinieriams užtrunka nemažai laiko. Praūžus audroms ESO inžinieriai ieškodami gedimų per dieną vidutiniškai nukeliauja apie 13 kilometrų pėsčiomis.
Nemažai ESO darbuotojų pastangų pareikalavo ir žaibo pažeistų įrenginių tvarkymas – pavyzdžiui, vieno žaibo išlydžio sudeginto transformatoriaus keitimas gali trukti iki paros laiko. Kiek mažiau darbo reikalauja ant linijos užkritusių šakų nukėlimas ir šalinimas.
Tam, kad nutrūkimų būtų mažiau, o elektros tiekimas būtų atnaujintas greičiau, ESO ragina gyventojus pasirūpinti medžiais ir krūmais savo valdose. Atsižvelgiant į linijos įtampą, želdinių šakos prie laidų neturėtų priartėti arčiau nei per 1-4 metrus. Medžių ir krūmų šakas sklypų savininkai turi genėti, kad jos nenutrauktų laidų ir neužvirstų ant atramų. Daugiau informacijos apie saugumo šalia elektros ir dujų tinklų reikalavimus galima rasti ESO interneto svetainėje www.eso.lt/saugienergija .
ESO vertinimu, po savaitgalį praūžusio škvalo labiausiai nukentėjo Alytaus, Varėnos, Druskininkų, Prienų, Kauno, Kaišiadorių, Jonavos, Trakų ir Vilniaus rajonai. Pirmasis ir stipriausias stichijos smūgis teko Dzūkijai – čia padaryta daugiausiai žalos tiek gamtai, tiek gyventojams bei verslui būtent dėl miškingose teritorijose nutrūkusių laidų.
„Tai buvo stipriausia audra po pražūtingojo 2010 m. škvalo“, – sako D. Svetulevičius.
Mobilizavusi savo bei rangovų pajėgas, ESO savaitgalį surinko daugiau nei 200 brigadų, kurios per dvi dienas pašalino pagrindinius gedimus. Sudėtingiausių gedimų kai buvo padaryta didžiausia žala tinklui arba užvirtę medžiai trukdė privažiuoti prie tinklų, šalinimas truko dar 2-3 dienas.
