2016-ųjų pirmojo ketvirčio ESO rezultatai: išaugęs elektros ir dujų poreikis didino bendrovės pajamas
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per pirmuosius tris veiklos mėnesius didino pajamas ir sulaukė rekordinio prašymų įvesti dujas skaičiaus. Nuo šių metų pradžios į ESO sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“, veiklos sąnaudos sumažėjo beveik 7 proc.
ESO pajamos pirmąjį 2016 metų ketvirtį siekė 182,5 mln. eurų ir buvo 3,3 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-kovo mėnesiais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotos pajamos buvo 176,541 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Pirmąjį šių metų ketvirtį ESO klientams paskirstė 2,375 mlrd. kWh elektros energijos ir 2,9 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 6,4 proc. ir 9,4 proc. daugiau nei 2015 metų pirmąjį ketvirtį.
„Nuo pirmųjų veiklos dienų ėmėmės strateginių darbų: nusibrėžėme ambiciją šiemet dar labiau sutrumpinti elektros ir dujų įvedimo trukmę, toliau gerinti tinklo patikimumo rodiklius investuojant į išmanias ir pažangias technologijas, toliau kelti paslaugų ir klientų aptarnavimo kokybę. Pastaroji žiema dėl šaltesnių orų nei pernai augino elektros ir dujų skirstymo kiekį. Tikimės, jog dujų suvartojimo apimtys toliau augs, nes jau dabar pastebime sparčiai augantį gyventojų ir verslo susidomėjimą atpigusiomis dujomis. Tai įrodo ir rekordinis prašymų įvesti dujas skaičius: per tris mėnesius iš viso sulaukėme per 2 tūkst. paraiškų – dukart daugiau nei pernai tuo pat metu“, – sakė ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
ESO vadovo teigimu, nuo metų pradžios perkėlus klientų aptarnavimą į bendrą paslaugų centrą – „Gilė“ – elektrą ir dujas vartojantys klientai nuo metų pradžios gali dar paprasčiau išspręsti rūpimus klausimus vienoje platformoje. Paskui šiuos pokyčius startavo išmanioji „Gilės“ programėlė – jos pagalba ESO klientai visas paslaugas gali gauti būdami bet kur, kur yra interneto ryšys.
ESO sausį-kovą uždirbo 48,9 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 7,8 proc. mažiau nei 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,22 proc. punkto iki 26,78 procento.
ESO veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2015-ųjų tuo pat metu, sumažėjo 6,8 proc. iki 24,9 mln. eurų.
ESO grynasis pelnas 2016 metų pirmąjį ketvirtį siekė 30,8 mln. eurų ir buvo 14,1 proc. mažesnis nei 2015 metų sausio-kovo mėnesiais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų pirmojo ketvirčio grynasis pelnas siekė 35,859 mln. eurų. Grynasis pelnas sumažėjo dėl 2016 metais sumažėjusio skirtumo tarp reguliatoriaus nustatytos ir realios elektros energijos įsigijimo kainos. Reguliatoriaus nustatyta kaina šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo 14 proc., o reali vidutinė elektros įsigijimo kaina – 1 procentu.
Per tris šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros į dujų skirstomuosius tinklus siekė 18,053 mln. eurų – 4,3 proc. mažiau nei 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį. Mažesnes investicijas lėmė metų pradžioje vyravę šalti orai, dėl kurių suplanuotų investicijų projektų įgyvendinimas buvo perkeltas į kitus ketvirčius.
Elektros, gamtinių dujų ar susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016 metų tris mėnesius siekė 108,7 mln. eurų ir buvo 12,2 proc. didesnės nei 2015 m. sausio-kovo mėnesiais. Tai lėmė išaugę elektros persiuntimo kiekiai ir padidėjusi elektros perdavimo kaina.
Elektros tinklo patikimumas palyginamuoju laiku taip pat išaugo: su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2016 metų tris mėnesius vienam vartotojui siekė 35,97 minutes. Tai 1,68 minutės mažiau nei 2015 metais tuo pat metu. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) su stichinių reiškinių įtaka per 2016 metų tris mėnesius siekė 0,28 karto – 0,04 karto mažiau nei 2015 m. sausio-kovo mėnesiais.
ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
ESO pajamos pirmąjį 2016 metų ketvirtį siekė 182,5 mln. eurų ir buvo 3,3 proc. didesnės nei 2015 metų sausio-kovo mėnesiais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotos pajamos buvo 176,541 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Pirmąjį šių metų ketvirtį ESO klientams paskirstė 2,375 mlrd. kWh elektros energijos ir 2,9 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 6,4 proc. ir 9,4 proc. daugiau nei 2015 metų pirmąjį ketvirtį.
„Nuo pirmųjų veiklos dienų ėmėmės strateginių darbų: nusibrėžėme ambiciją šiemet dar labiau sutrumpinti elektros ir dujų įvedimo trukmę, toliau gerinti tinklo patikimumo rodiklius investuojant į išmanias ir pažangias technologijas, toliau kelti paslaugų ir klientų aptarnavimo kokybę. Pastaroji žiema dėl šaltesnių orų nei pernai augino elektros ir dujų skirstymo kiekį. Tikimės, jog dujų suvartojimo apimtys toliau augs, nes jau dabar pastebime sparčiai augantį gyventojų ir verslo susidomėjimą atpigusiomis dujomis. Tai įrodo ir rekordinis prašymų įvesti dujas skaičius: per tris mėnesius iš viso sulaukėme per 2 tūkst. paraiškų – dukart daugiau nei pernai tuo pat metu“, – sakė ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Liudas Liutkevičius.
ESO vadovo teigimu, nuo metų pradžios perkėlus klientų aptarnavimą į bendrą paslaugų centrą – „Gilė“ – elektrą ir dujas vartojantys klientai nuo metų pradžios gali dar paprasčiau išspręsti rūpimus klausimus vienoje platformoje. Paskui šiuos pokyčius startavo išmanioji „Gilės“ programėlė – jos pagalba ESO klientai visas paslaugas gali gauti būdami bet kur, kur yra interneto ryšys.
ESO sausį-kovą uždirbo 48,9 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 7,8 proc. mažiau nei 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu sumažėjo 3,22 proc. punkto iki 26,78 procento.
ESO veiklos sąnaudos pirmąjį šių metų ketvirtį, palyginti su 2015-ųjų tuo pat metu, sumažėjo 6,8 proc. iki 24,9 mln. eurų.
ESO grynasis pelnas 2016 metų pirmąjį ketvirtį siekė 30,8 mln. eurų ir buvo 14,1 proc. mažesnis nei 2015 metų sausio-kovo mėnesiais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų pirmojo ketvirčio grynasis pelnas siekė 35,859 mln. eurų. Grynasis pelnas sumažėjo dėl 2016 metais sumažėjusio skirtumo tarp reguliatoriaus nustatytos ir realios elektros energijos įsigijimo kainos. Reguliatoriaus nustatyta kaina šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo 14 proc., o reali vidutinė elektros įsigijimo kaina – 1 procentu.
Per tris šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros į dujų skirstomuosius tinklus siekė 18,053 mln. eurų – 4,3 proc. mažiau nei 2015-ųjų pirmąjį ketvirtį. Mažesnes investicijas lėmė metų pradžioje vyravę šalti orai, dėl kurių suplanuotų investicijų projektų įgyvendinimas buvo perkeltas į kitus ketvirčius.
Elektros, gamtinių dujų ar susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016 metų tris mėnesius siekė 108,7 mln. eurų ir buvo 12,2 proc. didesnės nei 2015 m. sausio-kovo mėnesiais. Tai lėmė išaugę elektros persiuntimo kiekiai ir padidėjusi elektros perdavimo kaina.
Elektros tinklo patikimumas palyginamuoju laiku taip pat išaugo: su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2016 metų tris mėnesius vienam vartotojui siekė 35,97 minutes. Tai 1,68 minutės mažiau nei 2015 metais tuo pat metu. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) su stichinių reiškinių įtaka per 2016 metų tris mėnesius siekė 0,28 karto – 0,04 karto mažiau nei 2015 m. sausio-kovo mėnesiais.
ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
