2017 m. pirmasis pusmetis SGD rinkoje: pertekliaus belaukiant

Kainų pasiutpolkė metų pradžioje, naujų skystinimo pajėgumų laukimas, ūgtelėjusi paklausa bei pasiūla, sprendimas uždaryti didžiausią Jungtinės Karalystės (JK) „Rough“ gamtinių dujų saugyklą, Kataro – didžiausio suskystintųjų gamtinių dujų (SGD) eksportuotojo diplomatinė krizė bei besitęsiantys Japonijos importuotojų bandymai nusikratyti SGD pristatymo vietų įpareigojimų – tai pagrindiniai įvykiai ir tendencijos, lydėję SGD rinką pirmąjį 2017 metų pusmetį.

„Apžvelgiant pirmąjį pusmetį, galima apibendrintai pasakyti, kad keletą metų prognozuojamas vadinamasis SGD pasiūlos perteklius vis dar rinkos nepasiekė. Pasiūla augo, bet nepakankamai sparčiai, nes vėlavo nauji paleidžiami dujų skystinimo projektai, dėl žemo kainų lygio atidėliojami sprendimai investuoti į šiuos pajėgumus. Tuo pačiu augo ir paklausa Azijoje, kur plečiama SGD importo infrastruktūra, - teigė gamtinių dujų tiekimo bendrovės LITGAS l.e.p. generalinis direktorius Vytautas Čekanavičius. – SGD kainos pirmąjį pusmetį buvo aukštesnės nei prieš metus, bet žemesnės nei užpernai. Metų pradžioje kainos, dėl laikinai apriboto SGD tiekimo ir augusios paklausos Azijoje, smarkiai išaugo. Vėliau jos mažėjo ir SGD kainų skirtumai tarp Europos ir Azijos susitraukė“.

Pradėjus veikti naujoms skystinimo linijoms JAV, Australijoje ir augant SGD gamybos apimtims Malaizijoje, nominali metinė SGD pasiūla pirmąjį pusmetį išaugo apie 13,3 mln. tonų SGD per metus (18,14 mlrd. kub. m. dujine išraiška) – 4 proc. palyginus su situacija 2016 metų pabaigoje, kai veikiančių linijų bendras nominalus pajėgumas sudarė 340 mln. tonų (463,73 mlrd. kub. m.).

Spartesnis – 5,6 proc. skystinimo pajėgumų augimas numatomas antrajam pusmečiui. Naujų linijų laukiama Australijoje („Wheatstone“ pirmoji linija), JAV („Sabine Pass“ ketvirtoji linija bei naujo terminalo „Cove Point“ pirmoji linija) bei Rusijoje („Yamal“). Bendri šių linijų metiniai pajėgumai – 19,7 mln. tonų (26,9 mlrd. kub. m.).

Tiesa, šis kiekis galėjo būti didesnis – dėl jau statomų SGD gamyklų vėlavimo, naujų, į darbą paleistų gamyklų pajėgumas, prognozuojama, bus 4 mln. tonų (5,45 mlrd. kub. m.) mažesnis nei anksčiau buvo planuota.

Pasaulinės SGD kainos pirmąjį pusmetį buvo kiek aukštesnės nei 2016 metais, bet vis dar neviršijo 2015 metų lygio.

Azijos momentinių sandorių rinkoje SGD kainos metų pradžioje buvo pakilusios virš 30 Eur/MWh – ir buvo 30 proc. didesnės nei 2016 metų sausį. Šį laikiną kainų piką sukėlė ribota momentinių SGD krovinių pasiūla Ramiojo Vandenyno baseine, bei didesnis gamtinių dujų poreikis elektros gamyboje rytinėje ir pietrytinės Azijos dalyje dėl šaltesnių nei įprasta orų.

2017 metų II ketvirtį pasaulinėje SGD rinkoje buvo stebimas kainų skirtumų tarp skirtinguose regionuose mažėjimas, kurį iš esmės lemia kasmet didėjantys SGD skystinimo pajėgumai Atlanto ir Ramiojo vandenyno baseine. SGD importuojančioms Europos šalims tai yra naudinga, nes dėl to daugiau SGD patenka į Europos dujų rinkas, kas savo ruožtu riboja dujų biržų indeksų kilimą.

Birželio mėnesį, sumažėjus SGD paklausai Azijoje, momentinių SGD sandorių kainos pasaulinėje rinkoje krito iki 16 Eur/MWh.

SGD importas į Europą padidėjo 10 proc. palyginus su 2016 metų pirmuoju pusmečiu ir tai lėmė metų pradžioje vyravavę šaltesni nei įprastai orai, o paskutiniaisiais pusmečio mėnesiais – atvirkščiai, karštesni nei įprasta.

SGD iš JAV šiemet pirmą kartą pasiekė Šiaurės Vakarų Europos šalis, o netrukus pirmasis krovinys atvyks ir į Lietuvą. Tačiau, JAV didinant SGD gamybą ir eksportą, didelio krovinių srauto į Europą šįmet nelaukiama, kadangi yra rinkų, kur vyrauja aukštesnės kainos.

SGD kroviniai iš Kataro, kuris yra daugiausiai SGD eksportuojanti šalis, ir toliau plaukė įprastiniais maršrutais, buvo griežtai laikomasi patiekimo grafiko. Be to, Kataras planuoja išplėsti savo SGD gamybą 30 proc. per 5-7 metus.

Jungtinės Karalystės didžiausią gamtinių dujų saugyklą „Rough“ planuojama galutinai uždaryti, ištraukiant visas dujas iš jos. Trumpuoju laikotarpiu tikimasi, kad tai sumažins JK „National Balancing Point“ (NBP) indeksą, bet ilguoju laikotarpiu dėl jos neveikimo gali išaugti skirtumas tarp žiemos ir vasaros NBP lygio.

Kinijoje gamtinių dujų paklausa pirmuosius keturis 2017 m. mėnesius augo po 13 proc. Siekdama mažinti taršaus kuro naudojimą, Kinija planuoja didinti gamtinių dujų naudojimą nuo 200 mlrd. kubinių metrų 2015 m. iki 350 mlrd. kub. m. 2020 metais. Augantis gamtinių dujų poreikis didina SGD paklausą – 2016 metais Kinija buvo trečioji pagal SGD importo apimtis šalis.

Azijos importuotojai investuoja į SGD išdujinimo pajėgumus. Kinijos išdujinimo pajėgumai iki 2025 metų turėtų padvigubėti ir pasiekti 100 mln. tonų per metus. Didinti SGD importo pajėgumus planuoja ir Indija bei Pakistanas. Pietų Korėja taip pat savo energetikos sektorių ruošiasi pakreipti gamtinių dujų link.

Didžiausia pasaulyje SGD importuotoja – Japonija, mažina gamtinių dujų vartojimą ir SGD importą, pamažu atnaujindama branduolinių jėgainių veikimą. Japonijos importuotojai, kartu su kitų Azijos šalių importuotojais, siekia panaikinti sutartyse numatytus perpardavimo ir pristatymo vietų įpareigojimus. Pavykus tai padaryti, momentinių sandorių rinkoje atsirastų reikšmingas kiekis SGD krovinių.

LITGAS yra gamtinių dujų tiekimo ir prekybos įmonė, priklausanti valstybės valdomai energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“. LITGAS vykdo įstatymuose numatytą paskirtojo tiekėjo misiją, tiekdama per SGD terminalą jo minimaliai nepertraukiamai veiklai būtiną gamtinių dujų kiekį. 

 

 Susipažinti su visa apžvalga galima čia.