ESO siekia reguliavimo principų aiškumo ir nuoseklumo, koreguojant VKEKK nutarimą
Lietuvos elektros ir dujų skirstomuosius tinklus prižiūrinti įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) priėmė sprendimą kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą dėl 2018 m. spalio 17 d. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) priimto nutarimo koregavimo arba tam tikrų nutarimo punktų panaikinimo.
ESO prašo VKEKK koreguoti nutarimą, užtikrinant investicijų, skirtų turto atstatymui būtino finansavimo mechanizmo aiškumą ir nuoseklumą, įtvirtintą LRAIC apskaitos modeliu. Siekiamos korekcijos nedarytų įtakos nustatytam 2019 m. elektros energijos skirstymo paslaugų kainų lygiui.
Minėtu nutarimu VKEKK, nustatydama skirstymo paslaugų kainas, pakoregavo leistiną ESO investicijų grąžos dydį, kurį apskaičiavo taikydama ne pačios VKEKK patvirtintą LRAIC* apskaitos modelį, o naudodama istorinės turto vertės nustatymo metodą.
Siekiant išlaikyti kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, ESO neprieštaravo dalies pajamų perkėlimui iš 2019 metų į kitą reguliavimo laikotarpį, tačiau VKEKK sprendime šios nuostatos nebuvo atspindėtos. Šiuo metu VKEKK sprendime paliktas neapibrėžtumas gali daryti reikšmingą neigiamą įtaką ESO apskaitinei turto vertei, nepateisinti akcininkų bei investuotojų lūkesčių ir sulėtinti investicijų mastą į tinklo patikimumo užtikrinimą. Nepavykus rasti bendro sutarimo, ESO priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl VKEKK nutarimo koregavimo arba tam tikrų punktų panaikinimo.
LRAIC apskaitos modelį reguliavimo periodui VKEKK priėmė, siekdama pakeisti anksčiau taikytus apskaitos pagal istorinės turto vertės bazę principus ir sukurti tinkamą reguliacinę aplinką. LRAIC modelį VKEKK taikė dvejus metus, nustatydama elektros energijos viršutines kainų ribas.
Taikant istorinės turto vertės bazės skaičiavimo principus ESO patirtų turto vertės sumažėjimo nuostolių, o tai galimai lemtų prastesnes įmonės galimybes palankiai skolintis ir investuoti į skirstomojo tinklo atnaujinimą ir sudarytų prielaidas didesniam elektros kainų augimui ateityje.
*LRAIC – ilgojo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų apskaitos modelis (angl. long run average incremental costs).
ESO prašo VKEKK koreguoti nutarimą, užtikrinant investicijų, skirtų turto atstatymui būtino finansavimo mechanizmo aiškumą ir nuoseklumą, įtvirtintą LRAIC apskaitos modeliu. Siekiamos korekcijos nedarytų įtakos nustatytam 2019 m. elektros energijos skirstymo paslaugų kainų lygiui.
Minėtu nutarimu VKEKK, nustatydama skirstymo paslaugų kainas, pakoregavo leistiną ESO investicijų grąžos dydį, kurį apskaičiavo taikydama ne pačios VKEKK patvirtintą LRAIC* apskaitos modelį, o naudodama istorinės turto vertės nustatymo metodą.
Siekiant išlaikyti kainų stabilumą ilguoju laikotarpiu, ESO neprieštaravo dalies pajamų perkėlimui iš 2019 metų į kitą reguliavimo laikotarpį, tačiau VKEKK sprendime šios nuostatos nebuvo atspindėtos. Šiuo metu VKEKK sprendime paliktas neapibrėžtumas gali daryti reikšmingą neigiamą įtaką ESO apskaitinei turto vertei, nepateisinti akcininkų bei investuotojų lūkesčių ir sulėtinti investicijų mastą į tinklo patikimumo užtikrinimą. Nepavykus rasti bendro sutarimo, ESO priėmė sprendimą kreiptis į teismą dėl VKEKK nutarimo koregavimo arba tam tikrų punktų panaikinimo.
LRAIC apskaitos modelį reguliavimo periodui VKEKK priėmė, siekdama pakeisti anksčiau taikytus apskaitos pagal istorinės turto vertės bazę principus ir sukurti tinkamą reguliacinę aplinką. LRAIC modelį VKEKK taikė dvejus metus, nustatydama elektros energijos viršutines kainų ribas.
Taikant istorinės turto vertės bazės skaičiavimo principus ESO patirtų turto vertės sumažėjimo nuostolių, o tai galimai lemtų prastesnes įmonės galimybes palankiai skolintis ir investuoti į skirstomojo tinklo atnaujinimą ir sudarytų prielaidas didesniam elektros kainų augimui ateityje.
*LRAIC – ilgojo laikotarpio vidutinių padidėjimo sąnaudų apskaitos modelis (angl. long run average incremental costs).
