ESO trijų ketvirčių rezultatai: augo investicijos ir gerėjo tinklo patikimumo rezultatai
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per tris šių metų ketvirčius ir toliau investavo į skirstomojo tinklo patikimumo didinimą. ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus perkopė 191 mln. Beveik dešimtadaliu ūgtelėjo naujų elektros energiją naudojančių klientų skaičius. Investicijos į dujų sistemų statybą ir rekonstrukciją taip pat buvo rekordinės - daugiau kaip 36 mln. eurų, pastatyta beveik 400 km skirstomųjų dujotiekių.
Pastarųjų kelerių metų ESO investicijos duoda didžiulę naudą klientams, užtikrina tinklo patikimumą. Šiemet vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė sutrumpėjo, greičiau šalinami tinklo gedimai. Teigiamą pokytį lėmė ir vis didesnės investicijos į gamtos stichijoms atsparesnį požeminį elektros tinklą.
„Iki metų pabaigos planuojame suderinti investicijų poreikį tinklo atnaujinimui ir jo patikimumui užtikrinti su optimaliais infrastruktūros kaštais kiekvienam energijos vartotojui. Nors didėja elektros didmeninės rinkos kainos, ESO ir toliau sieks racionaliais kaštais užtikrinti geriausią skirstymo kainą regione, tinklo modernizavimą ir patikimumą bei investuoti į jo išmanumo didinimą ir skaitmenizaciją“, – sako ESO valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Mindaugas Keizeris.
Esminiai rodikliai:
• ESO pajamos 2018 m. sausio-rugsėjo mėnesiais kito nežymiai. Per devynis mėnesius jos siekė 455,6 mln. eurų, arba 2,1 proc. daugiau nei 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu. Pajamos didėjo dėl didesnio paskirstytos elektros energijos ir gamtinių dujų kiekio Bendrovės klientams. Pagrindinis ESO pajamų šaltinis – elektros energijos persiuntimas.
• Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per devynis šių metų mėnesius siekė 326,5 mln. eurų ir buvo 18,3 proc. didesnės nei atitinkamu laiku 2017 metais. Tam didžiausią įtaką turėjo didesnė elektros energijos įsigijimo kaina.
• Išaugusios elektros energijos pirkimo sąnaudos lėmė ir sumažėjusį bendrovės grynąjį pelną. Per sausio–rugsėjo mėn. ESO grynasis pelnas siekė 10,8 mln. eurų – 80,9 proc. mažiau nei 2017 m. tuo pačiu laikotarpiu.
• 2018 metų sausio-rugsėjo mėnesiais ESO uždirbo 121,4 mln. eurų koreguoto pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (koreguotas EBITDA*) – 16,3 proc. daugiau nei tuo pat metu 2017 metais, kai šis rodiklis buvo 104,4 mln. eurų
• Per devynis šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir gamtinių dujų skirstomuosius tinklus siekė 191,6 mln. eurų – 41,3 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai, kai investuota 135,6 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų – 88,6 mln. eurų – teko elektros skirstomajam tinklui atnaujinti. Ši suma buvo 21,9 proc. didesnė nei pernai.
• Per tris šių metų ketvirčius ESO klientams užtikrino patikimesnį elektros energijos tiekimą. Su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2018 m. devynis mėnesius vienam vartotojui siekė 66,98 minutes ir, lyginant su 2017 m. tuo pat metu, sutrumpėjo net 47,96 minutėmis. Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam vartotojui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka per 2018 m. sausio–rugsėjo mėn. siekė 0,91 karto – 0,11 karto mažiau nei 2017 m. Teigiamą pokytį lėmė vis didesnės investicijos į gamtos stichijoms atsparesnį požeminį elektros tinklą.
*Bendrovės EBITDA ir grynojo pelno rezultatai yra pateikiami po vadovybės atliktų korekcijų, eliminuojant faktinių ir reguliuojamų pajamų nuokrypį bei vienkartinių veiksnių įtaką. Šiomis korekcijomis siekiama atskleisti Bendrovės įprastos veiklos, be netipinių, vienkartinių ar su einamuoju veiklos laikotarpiu tiesiogiai nesusijusių veiksnių, rezultatus. Visi vadovybės atliekami koregavimai atskleidžiami tarpiniuose ir metiniuose Bendrovės pranešimuose.
