Gegužę energijos kaina augo daugiau nei trečdaliu
Vidutinė gegužės mėn. elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje, buvo 34,6 proc. didesnė nei tą patį mėnesį 2017 m. ir siekė 43,69 eurų už megavatvalandę (Eur/MWh). Kainų pokytį lėmė „NordBalt“ ir Estijos – Latvijos jungčių pralaidumo ribojimai.
Dėl reikšmingai apriboto „NordBalt“ pralaidumo Lietuvos nepasiekė pigesnė elektros energija iš Švedijos 4-osios kainų zonos, kurioje vyravusios palankios gamtinės sąlygos ir kritusi energijos paklausa mažino jos kainą.
„Energijos kainos augimą lėmė „NordBalt” pralaidumo ribojimai skirtingais mėnesio laikotarpiais, viso užtrukę 10 dienų. Jungties pralaidumas tomis dienomis buvo sumažėjęs 50 proc. Skandinavijoje dėl sumažėjusio vartojimo ir padidėjusios hidrogeneracijos formavosi žema energijos kaina, tačiau Baltijos šalių ji nepasiekė, todėl kaina mūsų regione augo“, – sako laikinai nepriklausomo elektros tiekėjo „Energijos tiekimas“ direktorės pareigas einanti Diana Kazakevič.
4–ojoje Švedijos kainų zonoje, kurią su Lietuva jungia „NordBalt“, vidutinė gegužės mėnesio energijos kaina siekė 35,75 Eur/MWh. Vidutinis kainų skirtumas tarp Lietuvos ir Švedijos SE4 kainų zonų gegužę siekė 7,94 EUR/MWh ir buvo 6 kartus aukštesnis nei balandį.
Gegužę Baltijos šalyse žemiausia elektros kaina vyravo „Nord Pool“ biržos Estijos kainų zonoje – 38,66 Eur/MWh, ir buvo 3,06 proc. mažesnė nei balandį. Tuo tarpu Latvijoje kaina augo 8,38 proc. ir siekė 43,69 Eur/MWh.
