Jėgainių projektais Vilniuje ir Kaune aktyviai domisi tarptautiniai investuotojai
Naujų Vilniaus ir Kauno kogeneracinių jėgainių projektus plėtojanti valstybės valdoma energetikos įmonių grupė „Lietuvos energija“ sulaukė itin didelio potencialių partnerių susidomėjimo – 24 ūkio subjektai iš 10 skirtingų valstybių išreiškė susidomėjimą dalyvauti plėtojant jėgainių projektus. Įvertinus neįpareigojančios apklausos, trukusios nuo birželio 20 d. iki liepos 23 d., rezultatus, bus skelbiama oficiali ir atvira partnerių atrankos procedūra.
Susidomėjimą bendradarbiauti plėtojant jėgaines Vilniuje ir Kaune išreiškė kompanijos iš Suomijos, Ispanijos, Čekijos, Lietuvos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos. Atsiliepimai gauti ir biokuro, ir atliekomis kūrenamų kogeneracinių elektrinių projektams abiejuose miestuose. Potencialūs partneriai domisi ir dalyvavimu akcininkų teisėmis, ir rangos darbais, ir finansavimu, ir elektrinių eksploatavimu. Siūlomi galimi įnašai apima tiek žemės sklypus, tiek pinigines lėšas, tiek technologijas.
„Tarp susidomėjimą išreiškusių potencialių partnerių yra tokių, kurių patirtis plėtojant analogiškus projektus pasaulyje leistų užtikrinti sėkmingą ir visaapimantį projektų įgyvendinimą, dalies jų patirtis apima ir kelis kartus didesnių objektų plėtojimu. Gauti rezultatai viršija turėtus lūkesčius ir padės užtikrinti, kad miestams būtų parinkti naudingiausi ir efektyviausi sprendimai“, – teigia „Lietuvos energija“, UAB valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.
Viešai www.kogen.lt svetainėje skelbta apklausa iš viso buvo peržiūrėta daugiau nei 3500 kartų iš 18 skirtingų valstybių, aktyviausiai projektu domėtasi iš Lietuvos, Suomijos, Italijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Čekijos ir Lenkijos. Visą mėnesį „Lietuvos energija“ vykdė aktyvias rinkos dalyvių konsultacijas elektroniniu paštu ir telefonu. Apie skelbtą kvietimą išreikšti susidomėjimą tarptautinius rinkos dalyvius informavo ir nepriklausoma energetikos naujienų agentūra „Platts“.
Pirminė apklausa buvo paskelbta siekiant informuoti potencialius partnerius apie jėgainių projektų įgyvendinimo pradžią, įvertinti rinkos dalyvių susidomėjimą, galimybes ir pasirengimą bendradarbiauti. Kvietimas išreikšti susidomėjimą buvo neįpareigojantis, todėl jis nebuvo laikomas oficialios atrankos dalimi. Įvertinus pirminės apklausos rezultatus, bus parengtas potencialių partnerių atrankos aprašas ir skelbiama oficiali partnerių atranka.
Vilniuje ir Kaune planuojama įrengti modernias atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines, kurios gamindamos šilumą ir elektrą užtikrins 30 proc. mažesnes šilumos gamybos kainas šių miestų vartotojams, pagamins apie 60 proc. miestų šilumos poreikio ir Lietuvai užtikrins daugiau nei dešimtadalį reikalingos elektros energijos per metus (1,1 TWh). Elektrinių projektų indikacinė vertė sudaro 340 mln. eurų Vilniuje ir 200 mln. eurų Kaune, tačiau tiek techniniai elektrinių parametrai, tiek ir investicijų dydis gali kisti, kuomet kartu su partneriais bus galutinai pasirinktas optimalūs sprendimai.
Vyriausybė naujų jėgainių projektus yra pripažinusi valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Projektų įgyvenimas prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo – šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos bus pakeistos į biomasę ir atliekas, tokiu būdu didinant Lietuvos energetinė nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, t.y. gamtinių dujų importo.
Susidomėjimą bendradarbiauti plėtojant jėgaines Vilniuje ir Kaune išreiškė kompanijos iš Suomijos, Ispanijos, Čekijos, Lietuvos, Italijos, Prancūzijos, Vokietijos, Latvijos, Danijos, Didžiosios Britanijos ir Šveicarijos. Atsiliepimai gauti ir biokuro, ir atliekomis kūrenamų kogeneracinių elektrinių projektams abiejuose miestuose. Potencialūs partneriai domisi ir dalyvavimu akcininkų teisėmis, ir rangos darbais, ir finansavimu, ir elektrinių eksploatavimu. Siūlomi galimi įnašai apima tiek žemės sklypus, tiek pinigines lėšas, tiek technologijas.
„Tarp susidomėjimą išreiškusių potencialių partnerių yra tokių, kurių patirtis plėtojant analogiškus projektus pasaulyje leistų užtikrinti sėkmingą ir visaapimantį projektų įgyvendinimą, dalies jų patirtis apima ir kelis kartus didesnių objektų plėtojimu. Gauti rezultatai viršija turėtus lūkesčius ir padės užtikrinti, kad miestams būtų parinkti naudingiausi ir efektyviausi sprendimai“, – teigia „Lietuvos energija“, UAB valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.
Viešai www.kogen.lt svetainėje skelbta apklausa iš viso buvo peržiūrėta daugiau nei 3500 kartų iš 18 skirtingų valstybių, aktyviausiai projektu domėtasi iš Lietuvos, Suomijos, Italijos, Latvijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Čekijos ir Lenkijos. Visą mėnesį „Lietuvos energija“ vykdė aktyvias rinkos dalyvių konsultacijas elektroniniu paštu ir telefonu. Apie skelbtą kvietimą išreikšti susidomėjimą tarptautinius rinkos dalyvius informavo ir nepriklausoma energetikos naujienų agentūra „Platts“.
Pirminė apklausa buvo paskelbta siekiant informuoti potencialius partnerius apie jėgainių projektų įgyvendinimo pradžią, įvertinti rinkos dalyvių susidomėjimą, galimybes ir pasirengimą bendradarbiauti. Kvietimas išreikšti susidomėjimą buvo neįpareigojantis, todėl jis nebuvo laikomas oficialios atrankos dalimi. Įvertinus pirminės apklausos rezultatus, bus parengtas potencialių partnerių atrankos aprašas ir skelbiama oficiali partnerių atranka.
Vilniuje ir Kaune planuojama įrengti modernias atliekomis ir biokuru kūrenamas elektrines, kurios gamindamos šilumą ir elektrą užtikrins 30 proc. mažesnes šilumos gamybos kainas šių miestų vartotojams, pagamins apie 60 proc. miestų šilumos poreikio ir Lietuvai užtikrins daugiau nei dešimtadalį reikalingos elektros energijos per metus (1,1 TWh). Elektrinių projektų indikacinė vertė sudaro 340 mln. eurų Vilniuje ir 200 mln. eurų Kaune, tačiau tiek techniniai elektrinių parametrai, tiek ir investicijų dydis gali kisti, kuomet kartu su partneriais bus galutinai pasirinktas optimalūs sprendimai.
Vyriausybė naujų jėgainių projektus yra pripažinusi valstybei svarbiais ekonominiais projektais. Projektų įgyvenimas prisidės prie Nacionalinės energetinės nepriklausomybės strategijos tikslų ir uždavinių įgyvendinimo – šilumos ir elektros energijos gamybai naudojamos gamtinės dujos bus pakeistos į biomasę ir atliekas, tokiu būdu didinant Lietuvos energetinė nepriklausomybę nuo iškastinio kuro, t.y. gamtinių dujų importo.
