„Lietuvos energija“ elektros tinklo patikrai ėmė naudoti bepilotes skraidykles
Viena didžiausių energetikos grupių Baltijos šalyse „Lietuvos energija“ siekia pagreitinti ir palengvinti elektros skirstymo tinklo patikrinimus. Todėl grupės įmonė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) viena pirmųjų Europoje tinklo defektavimui pradėjo naudoti bepilotes skraidykles.
„Lietuvos energija“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ valdo daugiau kaip 90 tūkst. kilometrų elektros skirstymo oro linijų visoje šalyje. Natūralu, kad čia nutinka daugiausiai elektros tiekimo sutrikimų, todėl ieškome būdų, kaip pagreitinti ir palengvinti linijų patikrą. Vienas tokių būdų gali būti bepiločių skraidyklių naudojimas, leidžiantis kelių kilometrų atkarpas patikrinti, neatsitraukiant nuo automobilio“, – sako „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro vadovas Vytautas Kieras.
Elektros skirstymo tinklas yra nutiestas sunkiai prieinamose vietose: miškuose, pelkynuose, virš upių ir kitų vandens telkinių. ESO inžinieriams pasiekti elektros linijas ir užfiksuoti gedimus ar defektus būna sudėtinga ir dėl gausaus sniego ar po lietaus pažliugusios žemės. Taigi, darbuotojams bandant prasibrauti prie elektros skirstymo linijų, gaištamas jų laikas, kyla didesnė rizika susižeisti.
Šiuos iššūkius padeda spręsti bepilotės skraidyklės. Visų pirma, ESO inžinieriai sudėtingas linijų atkarpas galės pasiekti pakeldami į orą bepilotes skraidykles, taigi, šios gali tapti nepamainoma priemone ir papildomu darbo įrankiu. Itin aukštos raiškos ir šiluminės kameros padeda įvertinti oro linijų būklę iš didesnio nuotolio, taip pat įvertinant šiluminę varžą.
„Šis projektas yra pilotinis ir nuo jo rezultatų priklausys, ar bepilotes skraidykles pradėsime naudoti masiškai. Ilgainiui – iki 2024 metų – siekiame tinklo patikrą vykdyti ir dirbtinio intelekto pagalba. Aukštos kokybės oro linijų patikra padėtų užtikrinti, kad elektros skirstymo sutrikimų poveikį, ypač po audrų ir kitų gamtos reiškinių, pajustų kuo mažesnis kiekis mūsų klientų, o pats apžiūros procesas būtų kuo paprastesnis ir saugesnis mūsų darbuotojams“, – sako ESO Inovacijų ir paslaugų vystymo skyriaus vadovas Mindaugas Pranaitis.
Šiuo metu ESO tinklo defektavimui naudoja 5 bepilotes skraidykles. Dalis bepiločių turi didelės raiškos ir šiluminę kamerą, kliūčių išvengimo sistemą. Skraidyklės naudojamos avarijų vietų patikrai, įvertinti elektros linijų atramų būklei, nustatyti augmenijos aplink linijas būklę bei kitoms su patikimu elektros tiekimu susijusioms problemoms.
Optinėmis bei šiluminėmis kameromis bus renkami duomenys apie tinklo būklę, o šios informacijos vertinimą bus siekiama automatizuoti dirbtinio intelekto pagalba. ESO jau šiuo metu kartu su rinkos dalyviais kuria tokį dirbtiniu intelektu grįstą sprendimą.
„Lietuvos energijos“ Inovacijų centras taip pat bendradarbiauja su startuoliais, kuriančiais technologijas bepilotėms skraidyklėms. „Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas pernai gruodį investavo į Prancūzijos ir JAV startuolį „Sterblue“, kuris kuria programinę įrangą bepiločiams orlaiviams (dronams), leidžiančią elektros linijas ir vėjo jėgaines tikrinti be žmogaus įsikišimo.
Be to, fondas investavo ir į lietuvių startuolį „Aerodiagnostika“, kuriantį bepiločio orlaivio platformą, galinčią užtikrinti ilgalaikį ir stabilų skrydį duomenų apie energetikos infrastruktūrą rinkimui.
Šiuo metu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su ESO įgyvendiną ikiprekybinį pirkimą, kurio dalyvius kviečia sukurti sistemą, padėsiančią be žmogus įsikišimo nustatyti elektros oro linijų būklę.
Bepiločių skraidyklių pilotinis projektas yra „Lietuvos energijos“ inovacijų centro atviros kultūros programos dalis, kurioje išbandomos ir įgyvendinamos „Lietuvos energijos“ įmonių grupės darbuotojų inovacijų idėjos ir iniciatyvos.
„Lietuvos energija“ ir „Energijos skirstymo operatorius“ valdo daugiau kaip 90 tūkst. kilometrų elektros skirstymo oro linijų visoje šalyje. Natūralu, kad čia nutinka daugiausiai elektros tiekimo sutrikimų, todėl ieškome būdų, kaip pagreitinti ir palengvinti linijų patikrą. Vienas tokių būdų gali būti bepiločių skraidyklių naudojimas, leidžiantis kelių kilometrų atkarpas patikrinti, neatsitraukiant nuo automobilio“, – sako „Lietuvos energijos“ Inovacijų centro vadovas Vytautas Kieras.
Elektros skirstymo tinklas yra nutiestas sunkiai prieinamose vietose: miškuose, pelkynuose, virš upių ir kitų vandens telkinių. ESO inžinieriams pasiekti elektros linijas ir užfiksuoti gedimus ar defektus būna sudėtinga ir dėl gausaus sniego ar po lietaus pažliugusios žemės. Taigi, darbuotojams bandant prasibrauti prie elektros skirstymo linijų, gaištamas jų laikas, kyla didesnė rizika susižeisti.
Šiuos iššūkius padeda spręsti bepilotės skraidyklės. Visų pirma, ESO inžinieriai sudėtingas linijų atkarpas galės pasiekti pakeldami į orą bepilotes skraidykles, taigi, šios gali tapti nepamainoma priemone ir papildomu darbo įrankiu. Itin aukštos raiškos ir šiluminės kameros padeda įvertinti oro linijų būklę iš didesnio nuotolio, taip pat įvertinant šiluminę varžą.
„Šis projektas yra pilotinis ir nuo jo rezultatų priklausys, ar bepilotes skraidykles pradėsime naudoti masiškai. Ilgainiui – iki 2024 metų – siekiame tinklo patikrą vykdyti ir dirbtinio intelekto pagalba. Aukštos kokybės oro linijų patikra padėtų užtikrinti, kad elektros skirstymo sutrikimų poveikį, ypač po audrų ir kitų gamtos reiškinių, pajustų kuo mažesnis kiekis mūsų klientų, o pats apžiūros procesas būtų kuo paprastesnis ir saugesnis mūsų darbuotojams“, – sako ESO Inovacijų ir paslaugų vystymo skyriaus vadovas Mindaugas Pranaitis.
Šiuo metu ESO tinklo defektavimui naudoja 5 bepilotes skraidykles. Dalis bepiločių turi didelės raiškos ir šiluminę kamerą, kliūčių išvengimo sistemą. Skraidyklės naudojamos avarijų vietų patikrai, įvertinti elektros linijų atramų būklei, nustatyti augmenijos aplink linijas būklę bei kitoms su patikimu elektros tiekimu susijusioms problemoms.
Optinėmis bei šiluminėmis kameromis bus renkami duomenys apie tinklo būklę, o šios informacijos vertinimą bus siekiama automatizuoti dirbtinio intelekto pagalba. ESO jau šiuo metu kartu su rinkos dalyviais kuria tokį dirbtiniu intelektu grįstą sprendimą.
„Lietuvos energijos“ Inovacijų centras taip pat bendradarbiauja su startuoliais, kuriančiais technologijas bepilotėms skraidyklėms. „Contrarian Ventures“ valdomas „Lietuvos energijos“ Išmaniosios energetikos rizikos kapitalo fondas pernai gruodį investavo į Prancūzijos ir JAV startuolį „Sterblue“, kuris kuria programinę įrangą bepiločiams orlaiviams (dronams), leidžiančią elektros linijas ir vėjo jėgaines tikrinti be žmogaus įsikišimo.
Be to, fondas investavo ir į lietuvių startuolį „Aerodiagnostika“, kuriantį bepiločio orlaivio platformą, galinčią užtikrinti ilgalaikį ir stabilų skrydį duomenų apie energetikos infrastruktūrą rinkimui.
Šiuo metu Mokslo, inovacijų ir technologijų agentūra (MITA) kartu su ESO įgyvendiną ikiprekybinį pirkimą, kurio dalyvius kviečia sukurti sistemą, padėsiančią be žmogus įsikišimo nustatyti elektros oro linijų būklę.
Bepiločių skraidyklių pilotinis projektas yra „Lietuvos energijos“ inovacijų centro atviros kultūros programos dalis, kurioje išbandomos ir įgyvendinamos „Lietuvos energijos“ įmonių grupės darbuotojų inovacijų idėjos ir iniciatyvos.
