„Lietuvos energija“ tapo viena Švariųjų technologijų klasterio steigėjų

Data
2018 m. spalio 17 d.
Kategorija
Pasidalinti
Pasirašyta Lietuvos švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartis, kurios įgyvendinime dalyvaus 25-ios įmonės, valstybės ir mokslo institucijos bei kitos organizacijos. Sutelkę žinias ir patirtį iš skirtingų sričių, klasterio nariai ketina bendradarbiauti kurdami ir plėtodami švariąsias technologijas bei tvarios veiklos sprendimus.
 
„Visame pasaulyje augant susirūpinimui dėl klimato kaitos ir žmogiškos veiklos padarinių aplinkai, švariosios technologijos įgyja vis didesnę reikšmę tiek įmonių veikloje, tiek visų žmonių kasdieniame gyvenime. Įsteigdami švarių technologijų klasterį norime paskatinti skirtingų verslo, mokslo ir viešųjų organizacijų kooperavimą vykdant sprendimų paiešką, kuriant ir diegiant inovacijas, galiausiai, stiprinant visos šalies įvaizdį švariųjų technologijų srityje“, – teigia naujojo klasterio koordinatoriaus „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parko“ direktorė Laima Kaušpadienė.
 
Pasak L. Kaušpadienės, švariosios technologijos apima bet kokį procesą, produktą ar paslaugą, kurie mažina neigiamą poveikį aplinkai per energijos vartojimo efektyvumo didinimą, tvarų resursų naudojimą, aplinkosaugines veiklas. Tai gali būti technologijos, susijusios su antrinių žaliavų perdirbimu, atsinaujinančiais energijos šaltiniais, ekologišku transportu, taupiaisiais apšvietimo sprendimais, išmaniomis pastatų valdymo sistemomis.
 
Pereiti prie žaliosios generacijos ir diegti kitus aplinką tausojančius sprendimus yra tarp „Lietuvos energijos“ grupės siekių.
 
„Lietuvos energijos“ strateginis tikslas – tapti viena inovatyviausių energetikos bendrovių pasaulyje. Be to, siekiame, kad inovacijos ir švariosios technologijos atneštų tiesioginės naudos Lietuvai. Dalyvavimas švariųjų technologijų klasterio steigime ir bendradarbiavimas su mokslo įstaigomis bei verslu yra aiškus žingsnis įgyvendinant strategijoje iškeltus tikslus“, – sako „Lietuvos energijos“ valdybos pirmininkas ir generalinis direktorius Darius Maikštėnas.
 
Švariųjų technologijų klasterio steigimo sutartį pasirašė 4 klasterio nariai – „Lietuvos energija“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas ir klasterio koordinatorius „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“. Iš viso klasterio veikloje dalyvauja 25 organizacijos – nuo aukštųjų mokyklų ir tyrimų institucijų, verslo įmonių iki verslo asociacijų. Klasteris yra atviras naujiems nariams, todėl tikimasi, kad ateityje prie jo prisijungs ir kitos organizacijos, norinčios prisidėti kuriant ir plėtojant inovacijas šioje srityje.
Panašūs švariųjų technologijų klasteriai veikia daugelyje pažangių pasaulio šalių. Klasteriu siekiama, kad Lietuva taptų švariųjų technologijų lydere Baltijos šalyse. Vykdant Klasterio veiklas bus didinama švariųjų technologijų sričių integracija, tarpdiscipliniškumas. Ketinama ieškoti aukštą pridėtinę vertę turinčių sprendimų švariųjų technologijų srityje pasitelkiant mokslinius tyrimus ir technologinę plėtrą, o kuriant bei diegiant inovacijas, bus didinamas tiek atskirų klasterio narių, tiek viso švariųjų technologijų sektoriaus konkurencingumas tarptautiniu mastu.
Tarpvyriausybinė klimato kaitos komisija spalio pradžioje paragino imtis aktyvių priemonių stabdant pasaulinį klimato šilimą. Siekiant išvengti dar didesnių klimato pokyčių, per artimiausią dešimtmetį į atmosferą išskiriamas anglies dvideginio kiekis, anot mokslininkų, turėtų būti sumažintas beveik du kartus, o 85 proc. visos elektros pagaminama iš atsinaujinančių energijos šaltinių.
Klasterio iniciatorius „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas“ nuo 2015 m. vykdo nacionalinę pasaulinio konkurso „Climate Launchpad“ atranką. Tai – didžiausias tarptautinis žaliųjų verslo idėjų konkursas, kurio metu ieškoma inovatyvių švariųjų technologijų sumanymų, o geriausiems projektams užtikrinamas palaikymas tolesnei jų plėtrai.
Švariųjų technologijų klasterio nariai: VšĮ „Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų̨ parkas“ (Klasterio koordinatorius), UAB „Lietuvos energija“, Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Vilniaus universitetas, Klaipėdos universitetas, VšĮ „Baltijos aplinkos forumas“, Lietuvos energetikos institutas, UAB „Rokvesta“, UAB „Birštono mineraliniai vandenys“, UAB „Eksponentė“, UAB „Bioversija“, UAB „Ineco“, UAB „Rekin“, UAB „Saulės grąža“, UAB „Super solem“, UAB „Saulės vėjo aruodai“, UAB „Soli Tek cells“, UAB „Solet technics“, UAB „Mes darom“, VšĮ „Susivienijimas ŽALI.LT“, UAB „Insectum“, Lietuvos biomasės energetikos asociacija „Litbioma“, VšĮ „Žiedinė ekonomika“, VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Žaliosios politikos institutas“.