Netinkamai prižiūrimi šildymo įrenginiai gali sukelti apsinuodijimo smalkėmis ir gaisro pavojų
Šį savaitgalį Vilniuje, po apsinuodijimo smalkėmis į ligoninę pateko moteris ir du jos vaikai. Nors atvykę avarinės tarnybos specialistai dujų nuotėkio neužfiksavo, įtariama, kad žmonės apsinuodijo sutrikus dujinio katilo veikimui. Pastebima, kad įsibėgėjus šildymo sezonui dėl netinkamo bet kokio tipo šildymo prietaisų funkcionavimo apsinuodijimo atvejų pagausėja visoje šalyje. Higienos instituto duomenimis, vien per šį spalį ir lapkritį buvo užfiksuoti 43 apsinuodijimo smalkėmis atvejai, o nuo metų pradžios jų skaičius siekė beveik 280.
Lietuvos gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius „Lietuvos dujos“ gyventojus ragina pasirūpinti dujinių bei kitų būsto šildymo įrenginių patikrinimu, įsitikinant, kad jie veikia saugiai. Pavojus apsinuodyti smalkėmis dažniausiai gali kilti netinkamai naudojant bet kokius būsto šildymo įrenginius – dujinius, malkinius, akmens anglies ar kito kuro katilus, krosnis, židinius, kitas šildymo sistemas. Bent kartą per metus reikia atlikti techninį dujinio katilo patikrinimą. Smalkėmis dažnai apsinuodijama dėl per mažos ventiliacijos arba nevėdinamų katilinės patalpų. Neretai pasitaikanti apsinuodijimo smalkėmis priežastis būna ir laiku neišvalyti dūmtraukiai.
Norint išvengti smalkių, reikia naudoti tik techniškai tvarkingus įrenginius ir nuolat tikrinti jų veikimo tinkamumą. Negalima uždengti ventiliacijos angų ir grotelių, būtina tikrinti oro srautą, dažnai vėdinti patalpas, kuriose įrengtas katilas. Montuojant dujų įrenginius reikia naudotis kvalifikuoto montuotojo paslaugomis, o bet kokios patalpų, kuriose įrengti katilai rekonstrukcijos turi būti atliekamos tik suderinus planą su specialistais.
Smalkės yra bespalvės, bekvapės, beskonės ir nuodingos. Pastebėti smalkes įmanoma pagal tai, kokia liepsna dega prietaisas. Jei liepsna dega ne melsva, o geltona ar oranžine spalva, gali būti, jog įrenginys veikia netinkamai. Dažnai gęstanti katilo liepsnelė, stipriai aprasoję langai ar aprūkę puodai bei dujinių prietaisų paviršiai taip pat gali perspėti apie smalkių pavojų. Patalpose, kuriose įrengti kūrenimo katilai ar dujiniai prietaisai, rekomenduojama įsirengti smalkių jutiklius. Už būste įrengtas dujų sistemas ir dujinius prietaisus, jų saugų eksploatavimą ir naudojimą yra atsakingi patys vartotojai.
Smalkėmis apsinuodijęs žmogus jaučia pykinimą, galvos svaigimą, pulsavimą smilkiniuose. Teikiant pirmąją pagalbą tokiam žmogui, reikia jį išvesti į gryną orą, atlaisvinti veržiančius drabužius, apkloti, neleisti užmigti ir duoti gerti karšto gėrimo. Visais atvejais būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusį nuvežti į artimiausią gydymo įstaigą.
Netinkamai eksploatuojami dujiniai, žibaliniai ar benzininiai įrenginiai bei prietaisai taip pat kelia ir gaisro pavojų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistikos duomenimis, per 11 mėnesių Lietuvoje dėl šios priežasties kilo 44 gaisrai, kuriuose žuvo 8 žmonės bei 12 gyventojų patyrė traumų.
Dėl netinkamai prižiūrimų įrenginių gali kilti ir dujų nuotėkis. Pajutus dujų kvapą, pirmiausiai reikia užsukti čiaupus prieš dujinius prietaisus, tada atidaryti langus, duris ir sukelti skersvėjį dujų kvapui išsklaidyti. Jei kvapas neišnyksta, greičiausiai dujotiekis yra nesandarus, tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti visą parą budinčią dujų avarinę tarnybą. Įvykus dujų nuotėkiui, griežtai draudžiama rūkyti, deginti atvirą ugnį, įjungti šviesą ar kitus elektros prietaisus, nes tai gali sukelti sprogimą.
Iškviesti „Lietuvos dujų“ avarinę tarnybą galima Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112, trumpuoju telefono numeriu 1804 arba (8 5) 232 7715 – skambinant iš visų tinklų mokestis taikomas pagal operatoriaus tarifus. Dujų avarinė tarnyba avarijas, sutrikimus ir gedimus buitinių vartotojų dujų sistemose šalina nemokamai.
Lietuvos gamtinių dujų skirstomojo tinklo operatorius „Lietuvos dujos“ gyventojus ragina pasirūpinti dujinių bei kitų būsto šildymo įrenginių patikrinimu, įsitikinant, kad jie veikia saugiai. Pavojus apsinuodyti smalkėmis dažniausiai gali kilti netinkamai naudojant bet kokius būsto šildymo įrenginius – dujinius, malkinius, akmens anglies ar kito kuro katilus, krosnis, židinius, kitas šildymo sistemas. Bent kartą per metus reikia atlikti techninį dujinio katilo patikrinimą. Smalkėmis dažnai apsinuodijama dėl per mažos ventiliacijos arba nevėdinamų katilinės patalpų. Neretai pasitaikanti apsinuodijimo smalkėmis priežastis būna ir laiku neišvalyti dūmtraukiai.
Norint išvengti smalkių, reikia naudoti tik techniškai tvarkingus įrenginius ir nuolat tikrinti jų veikimo tinkamumą. Negalima uždengti ventiliacijos angų ir grotelių, būtina tikrinti oro srautą, dažnai vėdinti patalpas, kuriose įrengtas katilas. Montuojant dujų įrenginius reikia naudotis kvalifikuoto montuotojo paslaugomis, o bet kokios patalpų, kuriose įrengti katilai rekonstrukcijos turi būti atliekamos tik suderinus planą su specialistais.
Smalkės yra bespalvės, bekvapės, beskonės ir nuodingos. Pastebėti smalkes įmanoma pagal tai, kokia liepsna dega prietaisas. Jei liepsna dega ne melsva, o geltona ar oranžine spalva, gali būti, jog įrenginys veikia netinkamai. Dažnai gęstanti katilo liepsnelė, stipriai aprasoję langai ar aprūkę puodai bei dujinių prietaisų paviršiai taip pat gali perspėti apie smalkių pavojų. Patalpose, kuriose įrengti kūrenimo katilai ar dujiniai prietaisai, rekomenduojama įsirengti smalkių jutiklius. Už būste įrengtas dujų sistemas ir dujinius prietaisus, jų saugų eksploatavimą ir naudojimą yra atsakingi patys vartotojai.
Smalkėmis apsinuodijęs žmogus jaučia pykinimą, galvos svaigimą, pulsavimą smilkiniuose. Teikiant pirmąją pagalbą tokiam žmogui, reikia jį išvesti į gryną orą, atlaisvinti veržiančius drabužius, apkloti, neleisti užmigti ir duoti gerti karšto gėrimo. Visais atvejais būtina skubiai kviesti greitąją medicinos pagalbą arba nukentėjusį nuvežti į artimiausią gydymo įstaigą.
Netinkamai eksploatuojami dujiniai, žibaliniai ar benzininiai įrenginiai bei prietaisai taip pat kelia ir gaisro pavojų. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento statistikos duomenimis, per 11 mėnesių Lietuvoje dėl šios priežasties kilo 44 gaisrai, kuriuose žuvo 8 žmonės bei 12 gyventojų patyrė traumų.
Dėl netinkamai prižiūrimų įrenginių gali kilti ir dujų nuotėkis. Pajutus dujų kvapą, pirmiausiai reikia užsukti čiaupus prieš dujinius prietaisus, tada atidaryti langus, duris ir sukelti skersvėjį dujų kvapui išsklaidyti. Jei kvapas neišnyksta, greičiausiai dujotiekis yra nesandarus, tokiu atveju reikia nedelsiant kviesti visą parą budinčią dujų avarinę tarnybą. Įvykus dujų nuotėkiui, griežtai draudžiama rūkyti, deginti atvirą ugnį, įjungti šviesą ar kitus elektros prietaisus, nes tai gali sukelti sprogimą.
Iškviesti „Lietuvos dujų“ avarinę tarnybą galima Bendrojo pagalbos centro telefono numeriu 112, trumpuoju telefono numeriu 1804 arba (8 5) 232 7715 – skambinant iš visų tinklų mokestis taikomas pagal operatoriaus tarifus. Dujų avarinė tarnyba avarijas, sutrikimus ir gedimus buitinių vartotojų dujų sistemose šalina nemokamai.
