Nuo MIT auditorijų iki Kruonio HAE: Kat Chang žvilgsnis į energetikos ateitį

Daugeliui jaunų žmonių energetika vis dar atrodo kaip tolima sritis: techninė, sudėtinga ir skirta tik inžinieriams. Vis dėlto šis požiūris sparčiai keičiasi.

Masačusetso technologijos instituto (MIT), vieno iš pasaulyje lyderiaujančių mokslo ir inovacijų centrų, alumnė ir tyrėja Kat Chang į energetiką žvelgia kur kas plačiau nei vien per technologinę prizmę. Jos teigimu, šiandien tai sritis, kurioje persipina technologijos, ekonomika, politika, tvarumas ir pasaulinis saugumas. Dar svarbiau, tai erdvė, kurioje smalsumas gali virsti realiu poveikiu visuomenei.

Jos požiūris formuojasi laikotarpiu, kai šalys visame pasaulyje iš naujo apibrėžia, kaip gaminama ir vartojama energija. Dekarbonizacija, elektrifikacija, skaitmenizacija ir energetinio saugumo iššūkiai skatina vyriausybes, verslą ir mokslininkus inovuoti sparčiau nei bet kada anksčiau. Šiame globalių pokyčių kontekste vis svarbesnis tampa ir naujos kartos talentų vaidmuo. Pasak K. Chang, būtent jauni žmonės, gebantys jungti skirtingas disciplinas ir nebijantys kelti klausimų, gali tapti reikšmingų pokyčių katalizatoriais.

Kiekvienas dirba prie to, kas svarbu

Paklausta, kuo MIT skiriasi nuo kitų universitetų, Kat Chang pirmiausia mini ne pasaulinius reitingus ar instituto prestižą. Didžiausią įspūdį jai paliko atmosfera, kurioje smalsumas, ambicijos ir noras spręsti sudėtingiausias problemas yra kasdienybės dalis.

„MIT tvyrančią energiją sunku nusakyti žodžiais. Jautiesi apsuptas žmonių, kurie nuolat ieško atsakymų į sudėtingus klausimus ir tiki, kad gali prisidėti prie realių pokyčių. Dar svarbiau, atrodo, kad daugelis dirba prie temų, kurios juos nuoširdžiai domina ir taip pat yra reikšmingos visam pasauliui. Būtent tai kuria išskirtinai autentišką ir įkvepiančią atmosferą“, – pasakoja K. Chang.

MIT reputaciją lemia ne tik aukščiausio lygio mokslas, bet ir institucijos gebėjimas idėjas paversti pokyčius kuriančiais sprendimais. Studentai ir tyrėjai čia nuolat skatinami galvoti ne tik apie tai, ką atrasti, bet ir apie tai, kaip jų atradimai galėtų spręsti visuomenei svarbias problemas.

„MIT kultūroje jaučiamas siekis, kad mokslas neapsiribotų laboratorijomis ar auditorijomis. Svarbu, kad jis kurtų pokytį“, – sako K. Chang. Anot jos, būtent todėl studijos ir moksliniai tyrimai institute tampa ne tik žinių kaupimo, bet ir poveikio kūrimo patirtimi.

Inovacijos čia nėra abstrakti sąvoka. Jos yra įsišaknijusios kultūroje. Studentai skatinami tyrinėti ambicingas idėjas mąstant apie jų įgyvendinimą, bendradarbiavimą ir ilgalaikį poveikį. Kitaip tariant, inovacijos – tai ne tik gerų idėjų turėjimas. Tai – sąlygų, leidžiančių jas įgyvendinti, kūrimas.

Stiprėjantis MIT ir Lietuvos ryšys

Toks mąstymo apie inovacijas būdas tampa vis aktualesnis ir Lietuvai.

Svarbus MIT ir Lietuvos bendradarbiavimo etapas pasiektas 2025 m., kai Lietuvos konsorciumo ir MIT sutartis dar labiau išplėtė galimybes dalytis žiniomis, vykdyti bendrus mokslinius tyrimus ir studentų stažuotes. Ši partnerystė kuria ilgalaikius ryšius tarp vieno stipriausių pasaulio inovacijų centrų ir Lietuvos mokslo, verslo bei viešojo sektoriaus organizacijų.

Šią vasarą Lietuvos inovacijų ekosistemą tiesiogiai stiprina devyni MIT studentai, dalyvaujantys stažuočių programoje. Jie prisideda prie projektų šešiose konsorciumo partnerių organizacijose: „Lietuvos geležinkeliuose“ (LTG), „Euromonitor International“, Lietuvos energetikos institute (LEI), „VILNIUS TECH“, Vytauto Didžiojo universitete (VDU), Vilniaus dailės akademijoje (VDA) ir Kauno technologijos universitete (KTU).

Tarp jų ir Kat Chang (stažavosi LTG), kuri į augančią Lietuvos energetikos ir technologijų ekosistemą atsineša MIT būdingą smalsumą, tarpdisciplininį požiūrį ir siekį mokslines žinias paversti praktiniais sprendimais. Jos istorija atspindi platesnį šios partnerystės tikslą – ne tik keistis žiniomis, bet ir ugdyti talentus, galinčius kurti realų poveikį tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje.

Tokios programos kaip MISTI rodo, kad prieiga prie pasaulinio lygio žinių, talentų ir inovacijų nepriklauso vien nuo geografinės padėties. MISTI – tarptautinė MIT programa, skatinanti pasaulinį bendradarbiavimą mokslo, technologijų ir inovacijų srityse. Tarptautinis bendradarbiavimas suteikia galimybę skirtingoms valstybėms, institucijoms ir organizacijoms dalytis patirtimi, mokytis vienoms iš kitų ir kartu ieškoti sprendimų sudėtingiausiems šių dienų iššūkiams.

Lietuvos ir pasaulyje pripažintų institucijų partnerystės atveria duris ne tik naujoms žinioms ar technologijoms, bet ir naujiems mąstymo būdams. Būtent tokie ryšiai padeda ugdyti talentus, stiprinti inovacijų ekosistemą ir kurti pagrindą ateities proveržiams mokslo, technologijų bei energetikos srityse.

Energetikos sistema tampa vis sudėtingesnė ir lankstesnė

Jei pastarąjį dešimtmetį apibūdino atsinaujinančiosios energijos plėtra, kitą dešimtmetį gali apibūdinti sudėtingesnis klausimas: kaip sukurti švaresnę, labiau elektrifikuotą ir vis dar patikimą energetikos sistemą.

Chang mano, kad atsakymas vis dažniau glūdės hibridinėse energetikos sistemose ir aktyvesniame paklausos valdyme.

„Hibridinės sistemos ir aktyvus paklausos valdymas taps naująja norma. Mažėjant tradicinių bazinės generacijos pajėgumų vaidmeniui, vis svarbesnės taps įvairias technologijas jungiančios sistemos, pavyzdžiui, atsinaujinančių energijos išteklių ir energijos kaupimo sprendimų deriniai. Tuo pat metu paklausos valdymas taps vienu pagrindinių veiksnių, padedančių užtikrinti elektros tinklų stabilumą“, – sako K. Chang.

Jos įžvalgos atspindi platesnius pokyčius, vykstančius pasaulinėje energetikoje. Ateities energetikos sistemų sėkmė priklausys ne tik nuo naujų gamybos pajėgumų, bet ir nuo gebėjimo efektyviai koordinuoti elektros energijos gamybą, kaupimą ir vartojimą, dažnai realiuoju laiku.

Todėl energetikos transformacija vis labiau peržengia tradicines inžinerijos ribas. Duomenų analizė, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas, ekonomika, reguliavimas ir viešoji politika tampa neatsiejama energetikos sistemų dalimi, lemiančia jų efektyvumą, atsparumą ir saugumą.

Lietuvai, energetinį saugumą laikančiai vienu svarbiausių ilgalaikių strateginių prioritetų, šie pokyčiai yra ypač aktualūs. K. Chang pastebi, kad šalis išsiskiria kryptingu dėmesiu energetikos sistemos atsparumui ir gebėjimu spręsti tiek geopolitinius, tiek rinkos iššūkius.

Vasara Lietuvoje ir ilgalaikė energetikos vizija

Į Lietuvą Kat Chang pirmą kartą atvyko vasarą ir greitai pajuto simpatiją ne tik šalies gamtai, bet ir žmonėms. Pasak jos, būtent kasdienės patirtys padėjo geriau pažinti šalį už darbo ir mokslinių tyrimų ribų.

„Mane sužavėjo, kokia vasarą Lietuva yra žalia. Mėgstu gamtą ir aktyvų gyvenimo būdą, todėl natūralus medžių pavėsis ir žaluma buvo malonus atradimas. Didelę vasaros dalį praleidau važinėdama dviračiu ir tyrinėdama aplinką. Tačiau labiausiai įsiminė žmonės ir bendruomeniškumo jausmas, kurį čia patyriau“, – sako K. Chang.

Stažuotės Lietuvoje metu K. Chang taip pat turėjo galimybę iš arti susipažinti su šalies energetikos infrastruktūra, apsilankydama „Ignitis gamybos“ valdomoje Kruonio hidroakumuliacinėje elektrinėje. Didžiulį įspūdį jai paliko tiek objekto mastas, tiek jo strateginė reikšmė Lietuvos energetikos sistemai. Pasak jos, Kruonio HAE yra puikus pavyzdys, kaip energijos kaupimas, sistemos lankstumas ir didelio masto infrastruktūra kartu prisideda prie elektros tinklo stabilumo užtikrinimo.

Paklausta, kuriai energetikos sričiai skirtų didžiausią dėmesį, jei ištekliai nebūtų riboti, K. Chang nedvejodama kalba apie ateities elektros energijos gamybą.

Sparčiai augant duomenų centrų skaičiui ir plečiantis skaitmeninei infrastruktūrai, elektros energijos poreikis visame pasaulyje didėja. Todėl, jos vertinimu, artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu svarbų vaidmenį energetikos transformacijoje gali atlikti mažieji moduliniai branduoliniai reaktoriai (SMR).

„Mažieji moduliniai reaktoriai (SMR) gali pasiūlyti praktišką būdą didinti švarios energijos gamybos pajėgumus artimiausiu ir vidutiniu laikotarpiu. Tačiau ne mažiau svarbu nei pati technologija yra sukurti jai tinkamą reguliavimo ir politikos sistemą“, – sako K. Chang.

Nors pasaulinėse energetikos diskusijose daugiausia dėmesio skiriama atsinaujinantiems energijos ištekliams, energijos kaupimo sprendimams ir ilgalaikėms branduolinės sintezės perspektyvoms, K. Chang mano, kad būtent SMR gali tapti vienu realiausių būdų artimiausiais dešimtmečiais didinti patikimos ir mažai anglies dioksido išskiriančios elektros energijos gamybą.

Jos atsakymas primena svarbią tiesą: vien technologinių sprendimų nepakanka. Naujų energetikos sprendimų sėkmė priklauso ne tik nuo inžinerinių proveržių, bet ir nuo veiksmingo reguliavimo, aiškių licencijavimo procesų, visuomenės pasitikėjimo bei tarptautinio bendradarbiavimo.

Todėl energetikos ateitį formuos ne vien inžinieriai. Prie svarbiausių šio sektoriaus iššūkių sprendimo prisidės ir ekonomistai, politikos formuotojai, teisininkai, komunikacijos specialistai, duomenų analitikai, dirbtinio intelekto ekspertai bei kiti įvairių sričių profesionalai.

Būtent dėl šios priežasties energetika tampa viena tarpdiscipliniškiausių sričių šiandienos pasaulyje, siūlančių galimybę prisidėti prie sprendimų, turinčių reikšmingą poveikį visuomenei, ekonomikai ir klimato kaitos tikslams.

Daugiau nei tik inžinierių pramonė

Jauniems žmonėms, svarstantiems apie karjerą energetikos sektoriuje, K. Chang patarimas yra paprastas:

„Kalbant apie energetiką, pirmiausia svarbu gerai suprasti pagrindus. Elektronai išliks elektronais. Kai perprasite energetikos ir rinkos ekonomikos principus, galėsite laisvai orientuotis sektoriuje ir geriau suprasti, kur link jis juda“, – sako ji.

Šiandien energetika jau seniai nebėra sritis, skirta vien tradicinėms inžinerijos profesijoms. Energetikos sistemoms tampant vis labiau skaitmenizuotomis, tarpusavyje susietomis ir sudėtingomis, sektoriui reikia įvairių kompetencijų specialistų.

Galimybių prisidėti prie energetikos transformacijos atsiveria ne tik inžinieriams, bet ir duomenų analitikams, ekonomistams, teisininkams, kibernetinio saugumo ekspertams, aplinkosaugos specialistams, komunikacijos profesionalams bei strateginio valdymo ekspertams.

Tai ypač aktualu studentams, siekiantiems prisidėti prie klimato kaitos sprendimų, tvarumo, technologinių inovacijų ar nacionalinio atsparumo stiprinimo, tačiau savęs nematantiems tradicinėse inžinerijos profesijose. Energetikos transformacijai reikalinga ne tik technologinė pažanga, bet ir įvairios perspektyvos, įgūdžiai bei talentai.

Šis sektorius vis labiau tampa vieta, kur susitinka technologijos, ekonomika, politika ir visuomenės poreikiai. Todėl ateities energetiką kurs ne viena profesija, o skirtingų sričių specialistų bendradarbiavimas.

Tiems, kurie svajoja studijuoti tokiuose universitetuose kaip MIT, K. Chang turi vieną svarbų patarimą.

„Skirkite laiko suprasti, kas jus iš tikrųjų domina ir kodėl norite studijuoti būtent tokiame universitete. Žinoma, ten gausite puikų išsilavinimą, tačiau didžiausia tokių vietų kaip MIT vertė yra žmonės. Tai galimybė sutikti bendraminčius, iš kurių galite mokytis, kartu augti ir semtis įkvėpimo. Kuo aiškiau suprasite savo motyvus, tuo daugiau naudos gausite iš šios patirties“, – sako ji.

Kodėl energetika šiandien atrodo kitaip

Kat Chang istorija atspindi platesnį pokytį, kaip šiandien suvokiama energetika.

Tai jau nebe vien sektorius, užtikrinantis elektros energijos tiekimą namams ar verslui. Energetika vis dažniau atsiduria ekonominio konkurencingumo, technologinės pažangos, klimato kaitos sprendimų ir nacionalinio saugumo centre. Nedaug yra sričių, kuriose vietiniai sprendimai gali turėti tokį tiesioginį poveikį pasauliniams procesams.

Bene svarbiausia K. Chang patirties pamoka yra ta, kad inovacijos retai prasideda vien nuo žinių. Dažniausiai jos prasideda nuo smalsumo.

Nesvarbu, ar tas smalsumas nuveda į inžineriją, ekonomiką, politiką, duomenų mokslą, verslumą ar kitą sritį, energetikos ateitį kurs žmonės, kurie nebijo kelti sudėtingų klausimų ir ieškoti naujų sprendimų.

Lietuvos jaunajai kartai galimybės prisidėti prie šios transformacijos šiandien yra didesnės nei bet kada anksčiau. Tarptautinės partnerystės, tokios kaip Lietuvos ir MIT bendradarbiavimas, gali atverti naujus kelius žinioms, patirtims ir profesiniam augimui. Taip pat ir spartėjanti šalies energetikos transformacija kuria vis daugiau galimybių įvairių sričių talentams.

Tiems, kurie ieško karjeros, apjungiančios inovacijas, realų poveikį ir galimybę prisidėti prie vienų svarbiausių mūsų laikmečio iššūkių sprendimo, energetika gali tapti viena prasmingiausių ir perspektyviausių krypčių. O viskas prasideda nuo smalsumo.

MISTI Lithuania programos veiklas atsakingas Lietuvos konsorciumas, kurį sudaro: koordinatorius VDU, Kauno technologijos universitetas, Klaipėdos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Vilniaus universitetas, Vilnius Tech, VDA, Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centras, Lietuvos energetikos institutas, AB „Ignitis grupė“, LTG grupė, UAB „Euromonitor International – Eastern Europe“, UAB „Northway Biotech“  ir UAB „Novian“. Konsorciumo veiklas remia Lietuvos mokslo taryba.