Pirmieji ESO metai: išaugęs veiklos efektyvumas ir mažesnės paslaugų kainos
Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) per pirmuosius veiklos metus reikšmingai sumažino sąnaudas ir efektyvia veikla prisidėjo prie mažesnių paslaugų kainų klientams. Nuo 2016 metų į ESO sujungus LESTO ir „Lietuvos dujas“, veiklos sąnaudos sumažėjo 11,5 proc., arba beveik 12,7 mln. eurų.
Efektyvi ESO veikla leido užtikrinti ir palankesnes kainas klientams – dujų skirstymo paslaugos kaina nuo 2017 metų sumažėjo pirmą kartą per penkerius metus, o elektros kaina gyventojams – sumažėjo jau ketvirtus metus iš eilės.
ESO grynasis pelnas 2016 metais siekė 92,5 mln. eurų ir buvo 8,2 proc. didesnis nei 2015 metais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų grynasis pelnas siekė 85,5 mln. eurų. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
ESO pajamos pernai siekė 650,1 mln. eurų ir buvo 1,9 proc. didesnės nei 2015 metais, kai jos siekė 637,9 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Bendrovės veiklos sąnaudos 2016 metais siekė 98,6 mln. eurų – 11,5 proc. mažiau nei 2015 metais, kai jos siekė 111,3 mln. eurų.
Praėjusiais metais ESO klientams paskirstė 8,98 mlrd. kWh elektros energijos ir 7,39 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 5,2 proc. ir 8,3 proc. daugiau nei 2015 metais.
„Pirmieji ESO veiklos metai viršijo ir mūsų pačių lūkesčius. Dviejų skirstymo operatorių – elektros ir dujų – sutelkimas į vieną bendrovę leido pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, sumažinti veiklos sąnaudas ir kainas mūsų klientams. Pernai toliau didinome ir investicijas į elektros skirstymo tinklo saugumą ir patikimumą. Tuo tikslu nutiesėme daugiau kaip 2 tūkstančius kilometrų požeminių elektros kabelių ir toliau diegėme išmaniojo tinklo priemones, kurios leis sustiprinti tinklo patikimumą ir išvengti elektros pertrūkių“, – sakė ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.
ESO vadovės teigimu, pirmuosius ESO veiklos metus galime vadinti ir plėtros metais – bendrovė rudenį įrengė skirstomąjį dujotiekį Tauragėje, metų pabaigoje pradėjo veiklą Druskininkuose, vėliau įsigydama ir dujų skirstymo tinklą. Kaune, Vaišvydavos rajone, pradėjo didžiausią kvartalo dujofikavimo projektą per pastarąjį dešimtmetį.
„2016-iaisias stebėjome dujų vartojimo atgimimą: įgijome daugiau kaip 10 tūkst. naujų klientų – tai daugiau nei per 2014 ir 2015 metus kartu sudėjus. Dujas įsivesti tapo patrauklu ne tik dėl rekordinėse žemumose esančių gamtinių dujų kainų, bet ir dėl patogaus bei greito dujų įvedimo“, – teigė ESO vadovė.
Dujų įvedimo procesas pernai sutrumpėjo beveik 54 kalendorinėmis dienomis, nuo 216 iki 162 dienų. Vidutinė elektros įvedimo trukmė 2016 metais taip pat sumažėjo – nuo 78 iki 58 kalendorinių dienų.
ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus praėjusiais metais 149,2 mln. eurų – 13,4 proc. daugiau nei 2015-aisiais, kai investuota 131,556 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų – 84,66 mln. eurų – teko elektros skirstymo tinklo atnaujinimui.
ESO 2016 metais uždirbo 163,3 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 9,67 proc. daugiau nei 2015 metais. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 1,78 proc. punkto iki 25,12 procento.
Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016-uosius siekė 388,2 mln. eurų ir buvo 2,8 proc. didesnės nei 2015 metais. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugę elektros persiuntimo kiekiai, padidėjusi elektros perdavimo kaina bei didesni gamtinių dujų paskirstymo kiekiai.
Reikšmingos įtakos elektros skirstymo tinklo darbui pernai turėjo dažnesni nei 2015 metais stichiniai gamtos reiškiniai, kuriuos lėmė itin permainingi orai. Daugiausia stichinių reiškinių, lėmusių elektros tiekimo sutrikimus tinkle, fiksuota 2016 metų birželio mėnesį.
Su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) 2016 metais vienam klientui siekė 172,9 minutes ir, lyginant su 2015 metais, padidėjo 66,4 minutėmis (2015 metų SAIDI sudarė 106,5 min.).
Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka pernai siekė 1,25 karto – 0,19 karto daugiau nei 2015 metais, kai jis buvo 1,06 karto.
ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
Efektyvi ESO veikla leido užtikrinti ir palankesnes kainas klientams – dujų skirstymo paslaugos kaina nuo 2017 metų sumažėjo pirmą kartą per penkerius metus, o elektros kaina gyventojams – sumažėjo jau ketvirtus metus iš eilės.
ESO grynasis pelnas 2016 metais siekė 92,5 mln. eurų ir buvo 8,2 proc. didesnis nei 2015 metais, kai LESTO ir „Lietuvos dujų“ konsoliduotas 2015 metų grynasis pelnas siekė 85,5 mln. eurų. Grynojo pelno augimą lėmė padidėjusios pajamos ir sumažėjusios veiklos sąnaudos.
ESO pajamos pernai siekė 650,1 mln. eurų ir buvo 1,9 proc. didesnės nei 2015 metais, kai jos siekė 637,9 mln. eurų. Pajamos augo dėl didesnių elektros ir gamtinių dujų paskirstymo apimčių.
Bendrovės veiklos sąnaudos 2016 metais siekė 98,6 mln. eurų – 11,5 proc. mažiau nei 2015 metais, kai jos siekė 111,3 mln. eurų.
Praėjusiais metais ESO klientams paskirstė 8,98 mlrd. kWh elektros energijos ir 7,39 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 5,2 proc. ir 8,3 proc. daugiau nei 2015 metais.
„Pirmieji ESO veiklos metai viršijo ir mūsų pačių lūkesčius. Dviejų skirstymo operatorių – elektros ir dujų – sutelkimas į vieną bendrovę leido pagerinti teikiamų paslaugų kokybę, sumažinti veiklos sąnaudas ir kainas mūsų klientams. Pernai toliau didinome ir investicijas į elektros skirstymo tinklo saugumą ir patikimumą. Tuo tikslu nutiesėme daugiau kaip 2 tūkstančius kilometrų požeminių elektros kabelių ir toliau diegėme išmaniojo tinklo priemones, kurios leis sustiprinti tinklo patikimumą ir išvengti elektros pertrūkių“, – sakė ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.
ESO vadovės teigimu, pirmuosius ESO veiklos metus galime vadinti ir plėtros metais – bendrovė rudenį įrengė skirstomąjį dujotiekį Tauragėje, metų pabaigoje pradėjo veiklą Druskininkuose, vėliau įsigydama ir dujų skirstymo tinklą. Kaune, Vaišvydavos rajone, pradėjo didžiausią kvartalo dujofikavimo projektą per pastarąjį dešimtmetį.
„2016-iaisias stebėjome dujų vartojimo atgimimą: įgijome daugiau kaip 10 tūkst. naujų klientų – tai daugiau nei per 2014 ir 2015 metus kartu sudėjus. Dujas įsivesti tapo patrauklu ne tik dėl rekordinėse žemumose esančių gamtinių dujų kainų, bet ir dėl patogaus bei greito dujų įvedimo“, – teigė ESO vadovė.
Dujų įvedimo procesas pernai sutrumpėjo beveik 54 kalendorinėmis dienomis, nuo 216 iki 162 dienų. Vidutinė elektros įvedimo trukmė 2016 metais taip pat sumažėjo – nuo 78 iki 58 kalendorinių dienų.
ESO investicijos į elektros ir dujų skirstomuosius tinklus praėjusiais metais 149,2 mln. eurų – 13,4 proc. daugiau nei 2015-aisiais, kai investuota 131,556 mln. eurų. Didžiausia dalis investicijų – 84,66 mln. eurų – teko elektros skirstymo tinklo atnaujinimui.
ESO 2016 metais uždirbo 163,3 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 9,67 proc. daugiau nei 2015 metais. EBITDA marža palyginamuoju laikotarpiu padidėjo 1,78 proc. punkto iki 25,12 procento.
Elektros, gamtinių dujų ir susijusių paslaugų pirkimo sąnaudos per 2016-uosius siekė 388,2 mln. eurų ir buvo 2,8 proc. didesnės nei 2015 metais. Tam didžiausią įtaką turėjo išaugę elektros persiuntimo kiekiai, padidėjusi elektros perdavimo kaina bei didesni gamtinių dujų paskirstymo kiekiai.
Reikšmingos įtakos elektros skirstymo tinklo darbui pernai turėjo dažnesni nei 2015 metais stichiniai gamtos reiškiniai, kuriuos lėmė itin permainingi orai. Daugiausia stichinių reiškinių, lėmusių elektros tiekimo sutrikimus tinkle, fiksuota 2016 metų birželio mėnesį.
Su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka, vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) 2016 metais vienam klientui siekė 172,9 minutes ir, lyginant su 2015 metais, padidėjo 66,4 minutėmis (2015 metų SAIDI sudarė 106,5 min.).
Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) su stichinių reiškinių („force majeure“) įtaka pernai siekė 1,25 karto – 0,19 karto daugiau nei 2015 metais, kai jis buvo 1,06 karto.
ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusios bendrovės akcijos kotiruojamos vertybinių popierių biržoje.
