Daugiau kaip pusę elektros energijos LESTO šiemet įsigis biržoje
Elektros skirstymo ir tiekimo bendrovė LESTO daugiau nei pusę – apie 2 mlrd. kilovatvalandžių (kWh) – elektros energijos poreikio šiemet įsigis „Nord Pool Spot“ elektros biržoje. Daugiau elektros įsigydama biržoje, LESTO šiemet jau sutaupė beveik 44 mln. litų vartotojų lėšų. Tai ateityje leis mažinti elektros kainą vartotojams.
Anot Ramūno Kiaulėno, LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktoriaus, 2013 metų rudenį-vasarą susiklosčiusi situacija elektros biržoje ir Vyriausybės priimti teisės aktų pakeitimai leido šiemet bendrovei pirkti mažiau brangesnės elektros energijos iš termofikacinių elektrinių.
Vyriausybė pernai pakeitė tvarką, reglamentuojančią elektros energijos įsigijimą iš termofikacinių jėgainių. Tai sudarė galimybes LESTO įsigyti elektros energiją mažesnėmis kainomis iš kitų gamintojų ir tiekėjų. Pavyzdžiui, trijų didžiausių šalyje termofikacinių elektrinių nustatyta elektros energijos supirkimo kaina siekia apie 30 centų už kilovatvalandę (kWh), kai tuo tarpu biržoje elektra vidutiniškai kainuoja apie 17 centų (be PVM).
„Termofikacinių jėgainių pagamintos elektros energijos įsigijimas yra iš dalies finansuojamas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, kurios yra surenkamos iš visų elektros energijos vartotojų. Todėl mažesnio elektros energijos kiekio įsigijimas iš šių jėgainių per šiuos metus jau leido sutaupyti beveik 44 mln. litų VIAP lėšų. Šie sutaupymai ateityje leis mažinti elektros kainą vartotojams, nes VIAP kaina yra viena dedamųjų, skaičiuojant galutines elektros energijos kainas“, – sako R. Kiaulėnas.
Pasak jo, kita priežastis, lėmusi LESTO poreikį įsigyti didesnį elektros energijos kiekį biržoje, – situacija, susiklosčiusi 2013 metų vasarą-rudenį, kai buvo riboti tarptautinių elektros jungčių pralaidumai ir maža pasiūla. Šias problemas atspindėjo ir smarkiai išaugusios elektros energijos kainos biržoje. Dėl šių aplinkybių LESTO nepavyko sudaryti dvišalių sutarčių su stambiais rinkos dalyviais, iš kurių buvo siekiama elektros energiją įsigyti fiksuota kaina.
„Elektros birža buvo alternatyva visiems rinkos dalyviams, neturintiems ar nepageidaujantiems ilgalaikių sutarčių. Nors biržos kainų svyravimas didina verslo riziką, tačiau didesnis biržos dalyvių skaičius biržoje formuoja elektros energijos kainas, kurios geriausiai atspindi realią rinkos kainą tam tikru metu, o didesnis biržos likvidumas užtikrina konkurencingas ir skaidrias elektros energijos kainas vartotojams. Šiemet situacija biržoje yra kur kas palankesnė nei pernai ir tokių reikšmingų ar ilgalaikių kainų šuolių, kaip 2013 metais, kol kas nebuvo“, – sako R. Kiaulėnas.
Be to, LESTO turi dvišales elektros energijos supirkimo sutartis su daugiau kaip 2,2 tūkst. elektrinių, kurios energiją gamina iš atsinaujinančių išteklių. Iš jų LESTO šiemet įsigis apie 13 proc. viso elektros energijos poreikio.
Anot Ramūno Kiaulėno, LESTO Visuomeninio tiekėjo departamento direktoriaus, 2013 metų rudenį-vasarą susiklosčiusi situacija elektros biržoje ir Vyriausybės priimti teisės aktų pakeitimai leido šiemet bendrovei pirkti mažiau brangesnės elektros energijos iš termofikacinių elektrinių.
Vyriausybė pernai pakeitė tvarką, reglamentuojančią elektros energijos įsigijimą iš termofikacinių jėgainių. Tai sudarė galimybes LESTO įsigyti elektros energiją mažesnėmis kainomis iš kitų gamintojų ir tiekėjų. Pavyzdžiui, trijų didžiausių šalyje termofikacinių elektrinių nustatyta elektros energijos supirkimo kaina siekia apie 30 centų už kilovatvalandę (kWh), kai tuo tarpu biržoje elektra vidutiniškai kainuoja apie 17 centų (be PVM).
„Termofikacinių jėgainių pagamintos elektros energijos įsigijimas yra iš dalies finansuojamas iš viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų, kurios yra surenkamos iš visų elektros energijos vartotojų. Todėl mažesnio elektros energijos kiekio įsigijimas iš šių jėgainių per šiuos metus jau leido sutaupyti beveik 44 mln. litų VIAP lėšų. Šie sutaupymai ateityje leis mažinti elektros kainą vartotojams, nes VIAP kaina yra viena dedamųjų, skaičiuojant galutines elektros energijos kainas“, – sako R. Kiaulėnas.
Pasak jo, kita priežastis, lėmusi LESTO poreikį įsigyti didesnį elektros energijos kiekį biržoje, – situacija, susiklosčiusi 2013 metų vasarą-rudenį, kai buvo riboti tarptautinių elektros jungčių pralaidumai ir maža pasiūla. Šias problemas atspindėjo ir smarkiai išaugusios elektros energijos kainos biržoje. Dėl šių aplinkybių LESTO nepavyko sudaryti dvišalių sutarčių su stambiais rinkos dalyviais, iš kurių buvo siekiama elektros energiją įsigyti fiksuota kaina.
„Elektros birža buvo alternatyva visiems rinkos dalyviams, neturintiems ar nepageidaujantiems ilgalaikių sutarčių. Nors biržos kainų svyravimas didina verslo riziką, tačiau didesnis biržos dalyvių skaičius biržoje formuoja elektros energijos kainas, kurios geriausiai atspindi realią rinkos kainą tam tikru metu, o didesnis biržos likvidumas užtikrina konkurencingas ir skaidrias elektros energijos kainas vartotojams. Šiemet situacija biržoje yra kur kas palankesnė nei pernai ir tokių reikšmingų ar ilgalaikių kainų šuolių, kaip 2013 metais, kol kas nebuvo“, – sako R. Kiaulėnas.
Be to, LESTO turi dvišales elektros energijos supirkimo sutartis su daugiau kaip 2,2 tūkst. elektrinių, kurios energiją gamina iš atsinaujinančių išteklių. Iš jų LESTO šiemet įsigis apie 13 proc. viso elektros energijos poreikio.
