Elektromobilių įkrovimo stotelės pirmą kartą bus išbandomos elektros sistemos balansavimui

Sumanių energetikos sprendimų bendrovė „Ignitis“ ir Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ kartu su Estijos startuoliu „Fusebox“ pradėjo įgyvendinti pirmąjį mūsų šalyje bandomąjį projektą, kurio metu aiškinsis elektromobilių įkrovimo stotelių tinklo panaudojimo galimybes elektros sistemos balansavimui, stabilumui ir saugumui užtikrinti.

Energetikos ministerija planuoja, kad per artimiausią dešimtmetį Lietuvoje elektromobilių įkrovimo stotelių skaičius turėtų išaugti iki 60 tūkst. Ateityje sparčiai išaugsiantis įkrovos stotelių tinklas ir elektromobilių skaičius turės reikšmingą įtaką visai elektros sistemai. Tačiau sėkmingai pritaikius išmanius elektromobilių įkrovimo sprendimus, tai gali tapti vienu pagrindinių elementų ateities energetikos sistemoje, kaip nauja lankstumo priemonė sistemos balansavimui.

Elektros sistemos balansavimo metu realiu laiku užtikrinamas balansas tarp elektros gamybos ir jos suvartojimo. Nuo 2021 metų balansavimo paslaugas gali teikti ne tik elektros gamintojai, bet ir nepriklausomi paklausos telkėjai, prireikus už tam tikrą mokestį galintys sumažinti vartojimą.

Pilotinio projekto metu dvi „Ignitis ON“ įkrovimo tinklo stotelės – 50kW ir 22kW galios – bus prijungtos prie „Fusebox“ virtualios elektrinės sistemos nuotoliniu ryšiu. Tuo metu minėtose stotelėse bus įkraunama po vieną elektromobilį, o šio proceso metu per nuotolį trumpiems periodams bus sumažinama įkrovimo galia. Bandymo metu siekiama išsiaiškinti, kaip patikimai ir stabiliai galima sumažinti įkrovimo galią, esant tokiam poreikiui tinkle.

„Šis išmanus sprendimas gali padėti optimizuoti elektromobilių įkrovimą ir klientams, ir visai elektros energijos sistemai. Ateityje dvipusis energijos judėjimas įgalins elektromobilius panaudoti sistemos balansavimui ir elektros dažnio valdymui, o kartu naujiems rinkos dalyviams atvers galimybę dalyvauti sisteminių paslaugų rinkoje. Tam, kad vėliau išvengtume papildomų sąnaudų atnaujinant elektromobilių įkrovimo stoteles išmanaus įkrovimo sprendiniais, veiksmų turime imtis prieš masinę elektromobilių infrastruktūros plėtrą ir jau dabar įvertinti, kokio tipo elektromobilių įkrovimo stotelės bus tinkamiausios ateityje“, – sako „Litgrid“ inovacijų vadovas Audrius Baranauskas.

Anot „Ignitis grupės“ inovacijų vadovo Pauliaus Kozlovo, energetikos sektoriui sparčiai pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių išteklių naudojimo, elektros tinklų balansavimo poreikis nuolat auga. Todėl pasaulyje vis dažniau kalbama apie elektromobilių įkrovimo infrastruktūros pasitelkimą tinklo balansavimui. Sėkmingas elektromobilių įkrovimo tinklo pasitelkimas tinklo balansavimui leistų ne tik jį greičiau plėsti šalyje, bet ir sumažintų infrastruktūros išlaikymo išlaidas bei elektromobilių įkrovimo stotelių tarifus lankstiems vartotojams. Priklausomai nuo bandymo rezultatų, ateityje būtų galima svarstyti ir apie platesnį „Ignitis ON“ stotelių panaudojimą tinklo balansavimui.

„Elektromobilių stotelių panaudojimas tinklo balansavimui turi didelį ir dar neišnaudotą potencialą ateities energetikoje. Šis projektas – pirmasis bandymas Lietuvoje elektromobilių infrastruktūrą panaudoti tinklo poreikiams. Be to, jis yra svarbus ir tuo, kad yra įgyvendinamas su estų startuoliu „Fusebox“, į kurį „Ignitis inovacijų fondas“ pirmą sykį investavo dar 2018 m. Džiaugiamės, kad šio energetikos startuolio plėtojamos technologijos ir paslaugos pasitelkiamos „Ignitis grupės“ kuriamiems energetiškai sumanaus pasaulio sprendimams įgyvendinti“, – sako „Ignitis grupės“ inovacijų vadovas P. Kozlovas.

„Contrarian Ventures“ valdomas „Ignitis inovacijų fondas“ fondas į Estijos startuolį „Fusebox“ nuo 2018 m. iš viso investavo 150 tūkst. eurų.

2017 m. įkurtas „Ignitis inovacijų fondas“ jau investavo apie 6 mln. eurų į 17 įmonių septyniose pasaulio šalyse, kuriančių naujas technologijas energetikoje ir elektrifikuotame mobilume, kurios galėtų būti taikomos „Ignitis grupės“ veikloje. Į šiuos startuolius fondas investicijas nukreipė kartu su 40 ko-investiciniais partneriais, tarp kurių yra tokios garsios bendrovės kaip automobilių gamintojos „Hyundai“ ir „Honda“, bei energetikos milžinė BP.