Elektros tinklams atnaujinti – 52 proc. daugiau ESO investicijų

Didžiausios šalyje energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros ir dujų skirstymo bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet toliau didino investicijas į elektros ir dujų skirstymo tinklų atnaujinimą ir plėtrą.  Daugiausiai – net 52 proc. – augo investicijos į elektros tinklo atnaujinimą ir jo patikimumo didinimą.

 

Per devynis šių metų mėnesius ESO investicijos į elektros ir gamtinių dujų skirstymo tinklus siekė 135,6 mln. eurų – 51,3 proc. daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai, kai investuota 89,6 mln. eurų.

 

Didžiausia dalis investicijų, siekianti 72,7 mln. eurų (52,4 proc. daugiau nei pernai), teko elektros skirstymo tinklui atnaujinti. Elektros tinklo patikimumui didinti per devynis šių metų mėnesius ESO nutiesė 1300 km požeminių elektros kabelių. Iš viso per šiemet numatoma 2662 km žemos ir vidutinės įtampos oro linijų pakeisti į požeminius kabelius –  tai net 2,6 karto daugiau nei pernai.

 

Didindama veiklos efektyvumą, ESO nuo liepos 1 d. jau antrąkart šiemet sumažino gamtinių dujų skirstymo paslaugos kainas. Bendrovės veiklos sąnaudos per 2017 m. devynis mėnesius siekė 68,1 mln. eurų – 3,4 mln. eurų arba 4,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, kai jos siekė 71,6 mln. eurų.

 

„Šiemet ypač didelį dėmesį skyrėme klientų aptarnavimo kokybės gerinimui, naujų paslaugų plėtrai ir elektros tinklui atnaujinti. Siekdami gerinti klientų informavimą, pristatėme nemokamą elektros gedimų registravimo numerį 1852. Klientų patogumui pradėjome siūlyti elektros vidaus tinklo įrengimo paslaugą, norintiems šildytis namus ar patalpas dujomis – vos per 10 dienų įrengiamą autonominę dujų tiekimo sistemą“, – sakė ESO valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė Dalia Andrulionienė.

 

Jos teigimu, ESO pastangos gerinti elektros įvedimo procesą naujiems klientams neseniai buvo įvertintos Pasaulio banko ekspertų. Pasaulio banko paskelbtame „Doing Business 2018“ reitinge Lietuva pagal prisijungimo prie elektros tinklų rodiklį pakilo į 33 vietą – 22 pozicijomis aukščiau nei prieš metus.

 

„Tai yra geriausias rezultatas tarp Baltijos šalių. Geresnės elektros įvedimo sąlygos yra mūsų indėlis didinant visos šalies patrauklumą investuotojams ir gerinant sąlygas plėtrą vykdančiam verslui“ , – teigė ESO vadovė.

 

ESO grynasis pelnas 2017 m. sausio-rugsėjo mėnesiais siekė 56,7 mln. eurų ir buvo 21,7 proc. mažesnis nei tuo pat metu pernai, kai jis siekė 72,4 mln. eurų. Grynasis pelnas mažėjo dėl mažesnių pajamų.

 

ESO pajamos per 2017 m. devynis mėnesius siekė 446,3 mln. eurų ir buvo 6,8 proc. mažesnės nei atitinkamu laiku pernai, kai jos siekė 478,8 mln. eurų. Pajamos sumenko dėl nustatytų mažesnių elektros energijos persiuntimo, visuomeninio tiekimo, gamtinių dujų skirstymo kainų ESO klientams.

 

Per devynis 2017 m. mėnesius ESO klientams paskirstė 6,79 mlrd. kWh elektros energijos ir 4,95 mlrd. kWh gamtinių dujų – atitinkamai 2,9 proc. daugiau ir 2,7 proc. daugiau nei tuo pat metu pernai.

 

2017 m. sausio-rugsėjo mėnesiais ESO uždirbo 102,2 mln. eurų pelno prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą ir amortizaciją (EBITDA) – 16,8 proc. mažiau nei tuo pat metu pernai, kai EBITDA buvo 122,9 mln. eurų. Koreguota EBITDA* palyginamuoju laiku padidėjo 6,5 proc. iki 104,4 mln. eurų dėl įgyvendintų investicijų.

 

Dėl stichinių reiškinių („force majeure“) įtakos vidutinė neplanuotų elektros energijos persiuntimo nutraukimų trukmė (SAIDI) per 2017 m. devynis mėnesius vienam klientui siekė 105,5 minutes ir, lyginant su tuo pat metu pernai, sumažėjo 39,2 minutėmis (2016 m. devynių mėnesių SAIDI sudarė 144,7 min.). Vidutinis neplanuotų ilgų nutraukimų skaičius vienam klientui (SAIFI) dėl stichinių reiškinių („force majeure“) įtakos per 2017 m. devynis mėnesius siekė 0,99 karto – 0,03 karto daugiau nei pernai, kai jis buvo 0,96 karto.

 

ESO akcijos kotiruojamos Nasdaq Oficialiajame prekybos sąraše. „Lietuvos energija“ valdo 94,98 proc. ESO akcijų, likusiomis bendrovės akcijomis prekiaujama vertybinių popierių biržoje.

 

*Bendrovė pakoregavo EBITDA skirtumu tarp faktinio ataskaitinio bei ankstesniais laikotarpiais uždirbto pelno ir Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (toliau – Komisija) atitinkamiems laikotarpiams nustatytos leistinos investicijų grąžos. Skirtumas susidarė dėl Bendrovės efektyvesnės veiklos ir kitų veiksnių.