Europos Komisija pritarė Kruonio HAE infrastruktūros tyrimų ruošiantis elektrinės plėtrai finansavimui
Europos Komisija vakar pritarė daliniam „Lietuvos energijos gamybos“ valdomos Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės (Kruonio HAE) polių lauko ir infrastruktūros tyrimų finansavimui. Šie tyrimai – tai dar vienas žingsnis ruošiantis elektrinės plėtrai įrengiant 5-ąjį hidroagregatą. Jais bus siekiama įvertinti, ar šiandieninė polių lauko, ant kurio būtų statomas naujas vamzdynas, būklė atitinka projektinius reikalavimus.
„Norime, kad nuo sprendimo įrengti 5-ąjį hidroagregatą iki jo paleidimo praeitų kuo mažiau laiko, todėl jau šiandien atliekame visus galimus paruošiamuosius darbus, tarp kurių yra ir šie tyrimai. Išankstinis pasiruošimas gali padėti gerokai sumažinti galutinę šio projekto įgyvendinimo kainą“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Polių laukas, ant kurio būtų statomas 5-ojo hidroagregato vamzdynas, buvo įrengtas 1985 m. Per 2018 metus planuojama atlikti polių betono stiprumo tyrimus, įvertinti betono savybes. Taip pat bus tiriama Kruonio HAE aukštutinio baseino šlaito polių lauko geologija, grunto stiprumas bei elektrinės pagrindinio pastato dalies, kurioje turės stovėti naujas generatorius-turbina, betono būklė.
Numatoma, kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – EITP, angl. Connecting Europe Facility) tyrimų finansavimui bus skirta iki 62,5 tūkst. eurų. Likusią tyrimams reikalingą lėšų dalį skirs pati elektrinę valdanti bendrovė. EITP lėšomis siekiama finansuoti regioninės reikšmės Europos energijos infrastruktūros projektus, kurie prisidėtų prie visos Europos Bendrijos tolygios integracijos ir bendros rinkos vystymo.
Kruonio HAE plėtra yra įtraukta į šiuo metu aktualų visos Europos interesams svarbių projektų sąrašą (angl. Projects of Common Interest), taip pat į Nacionalinės energetikos strategijos projektą.
„Tyrimą vertiname kaip vieną iš būtinų ir svarbių viso projekto įgyvendinimo etapų. Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, Kruonio HAE išplėtimo projektas darys teigiamą įtaką Lietuvos energetiniam saugumui, Baltijos šalių regiono rinkai ir leis užtikrinti efektyvias energijos gamybos bei saugojimo paslaugas“, – sako „Lietuvos energijos“ įmonių grupės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Keizeris.
Kruonio HAE gamybos pajėgumų išplėtimas numatytas pastatant asinchroninį hidroagregatą. Pagal preliminarią techninę charakteristiką, jis galėtų veikti 110-225 MW galia siurblio režimu bei 55-225 MW galia generatoriaus režimu.
Numatomas naujojo hidroagregato ciklo naudingo veiksmo koeficientas – 78 proc., t. y. net 4 proc. punktais didesnis nei esamų 4 hidroagregatų. Naujasis įrenginys tiesiogiai prisidėtų prie regioninės atsinaujinančios energetikos plėtros, kadangi galėtų žymiai lanksčiau realiu laiku balansuoti atsinaujinančios elektros energijos netolygumus.
Bendra instaliuota Kruonio HAE galia įrengus 5-ąjį hidroagregatą padidėtų iki 1125 MW. Įvykdžius Lietuvos elektros energijos tinklo sinchronizacijos su kontinentine Europa projektą, šie papildomi gamybos pajėgumai atliktų svarbų vaidmenį užtikrinant viso Baltijos regiono energetinį saugumą.
Remiantis praėjusiais metais paskelbta Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorių parengta bendra Baltijos šalių elektros sistemos ilgalaikio adekvatumo analize, 2025 m. sistemai trūks 200 MW pirminio galios rezervo, todėl naujasis agregatas galėtų padengti didelę dalį šio poreikio.
„Norime, kad nuo sprendimo įrengti 5-ąjį hidroagregatą iki jo paleidimo praeitų kuo mažiau laiko, todėl jau šiandien atliekame visus galimus paruošiamuosius darbus, tarp kurių yra ir šie tyrimai. Išankstinis pasiruošimas gali padėti gerokai sumažinti galutinę šio projekto įgyvendinimo kainą“, – sako Eglė Čiužaitė, „Lietuvos energijos gamybos“ valdybos pirmininkė ir generalinė direktorė.
Polių laukas, ant kurio būtų statomas 5-ojo hidroagregato vamzdynas, buvo įrengtas 1985 m. Per 2018 metus planuojama atlikti polių betono stiprumo tyrimus, įvertinti betono savybes. Taip pat bus tiriama Kruonio HAE aukštutinio baseino šlaito polių lauko geologija, grunto stiprumas bei elektrinės pagrindinio pastato dalies, kurioje turės stovėti naujas generatorius-turbina, betono būklė.
Numatoma, kad pagal Europos infrastruktūros tinklų priemonę (toliau – EITP, angl. Connecting Europe Facility) tyrimų finansavimui bus skirta iki 62,5 tūkst. eurų. Likusią tyrimams reikalingą lėšų dalį skirs pati elektrinę valdanti bendrovė. EITP lėšomis siekiama finansuoti regioninės reikšmės Europos energijos infrastruktūros projektus, kurie prisidėtų prie visos Europos Bendrijos tolygios integracijos ir bendros rinkos vystymo.
Kruonio HAE plėtra yra įtraukta į šiuo metu aktualų visos Europos interesams svarbių projektų sąrašą (angl. Projects of Common Interest), taip pat į Nacionalinės energetikos strategijos projektą.
„Tyrimą vertiname kaip vieną iš būtinų ir svarbių viso projekto įgyvendinimo etapų. Žiūrint į ilgesnę perspektyvą, Kruonio HAE išplėtimo projektas darys teigiamą įtaką Lietuvos energetiniam saugumui, Baltijos šalių regiono rinkai ir leis užtikrinti efektyvias energijos gamybos bei saugojimo paslaugas“, – sako „Lietuvos energijos“ įmonių grupės generalinis direktorius ir valdybos pirmininkas Mindaugas Keizeris.
Kruonio HAE gamybos pajėgumų išplėtimas numatytas pastatant asinchroninį hidroagregatą. Pagal preliminarią techninę charakteristiką, jis galėtų veikti 110-225 MW galia siurblio režimu bei 55-225 MW galia generatoriaus režimu.
Numatomas naujojo hidroagregato ciklo naudingo veiksmo koeficientas – 78 proc., t. y. net 4 proc. punktais didesnis nei esamų 4 hidroagregatų. Naujasis įrenginys tiesiogiai prisidėtų prie regioninės atsinaujinančios energetikos plėtros, kadangi galėtų žymiai lanksčiau realiu laiku balansuoti atsinaujinančios elektros energijos netolygumus.
Bendra instaliuota Kruonio HAE galia įrengus 5-ąjį hidroagregatą padidėtų iki 1125 MW. Įvykdžius Lietuvos elektros energijos tinklo sinchronizacijos su kontinentine Europa projektą, šie papildomi gamybos pajėgumai atliktų svarbų vaidmenį užtikrinant viso Baltijos regiono energetinį saugumą.
Remiantis praėjusiais metais paskelbta Lietuvos, Latvijos ir Estijos elektros perdavimo sistemų operatorių parengta bendra Baltijos šalių elektros sistemos ilgalaikio adekvatumo analize, 2025 m. sistemai trūks 200 MW pirminio galios rezervo, todėl naujasis agregatas galėtų padengti didelę dalį šio poreikio.
