Europos Komisijos paskirti vertintojai uždegė žalią šviesą Vilniaus kogeneracinės jėgainės finansavimui

„Lietuvos energijos“ įgyvendinamą Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą teigiamai įvertino Europos Komisijos nepriklausomi ekspertai JASPERS (Europos Komisijos, Europos investicijų Banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko techninės pagalbos priemonė didelės apimties infrastruktūros projektams).

 

Ekspertai patvirtino, kad naujos jėgainės projektas yra tikslingas, pagrįstas bei atitinkantis ES direktyvas ir jį įgyvendinus bus sukurta apčiuopiama socialinė ir ekonominė nauda visuomenei. Tuo pagrindu ES fondų vadovaujančioji institucija – Finansų ministerija, rugpjūčio 2 d. Europos Komisijai pranešė apie atrinktą Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektą ir pateikė visus būtinus dokumentus dėl šio projekto atliekų dalies finansavimo.

 

Pasak finansų ministro Viliaus Šapokos, tai buvo vienas iš paskutiniųjų ir svarbiausių jėgainės projekto vertinimo etapų prieš pasirašant sutartį dėl projekto finansavimo ES struktūrinių fondų lėšomis.

 

„Šalies ekonominė pažanga tolygiai didina ir švaresnės aplinkos bei energetinio efektyvumo poreikį. Gauta nepriklausomų ekspertų išvada dar kartą įrodo, kokią didelę strateginę reikšmę mūsų valstybei turi Vilniaus kogeneracinė jėgainė, kuri padės pačiu efektyviausiu būdu spręsti ne tik atliekų, bet ir didelių šilumos kainų problemas“, – sako V. Šapoka.

 

Vilniaus kogeneracinė jėgainė užtikrins Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų. Kad padėtis gerėtų, turės didėti sąvartynų vartų mokestis, kuris vilniečiams 2020 metais sieks 98 eurų už toną. Po rūšiavimo likusias atliekas sudeginant naujojoje jėgainėje jis sieks kur kas mažiau – 32 eurus už toną. Skaičiuojama, kad vilniečiai tokiu būdu už atliekų tvarkymą kasmet mokės 10 mln. eurų mažiau.

 

„Tai svarbus žingsnis Vilniaus kogeneracinės jėgainės projekte. Jis užtikrina, kad jėgainės statybos bus finansuojamos palankiausiomis sąlygomis. Tad pigesnės šilumos ir atliekų tvarkymo naudą vilniečiai galės pajausti jau 2019 metų šildymo sezone“, – teigia „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius dr. Dalius Misiūnas.

 

Naujojoje jėgainėje bus pagaminama ir pigesnė šiluma. Vertinant 2016 metų biokuro biržos kainas, skaičiuojama, kad naujojoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina būtų apie 19-20 eurų už MWh arba daugiau kaip 35 proc. mažesnė nei 2016 metais, kuomet vidutinė pagaminamos šilumos kaina Vilniuje buvo arti 30 eurų už MWh. Dėl pigesnės šilumos gamybos vilniečiai galėtų sutaupyti iki 13 mln. eurų išlaidų šilumai kasmet.

 

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą. Skaičiuojama, kad CO2 išmetimai į aplinką jėgainės dėka būtų sumažinti apie 436 000 tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.

 

Jėgainės statybai pritaria ir Vilniaus miesto gyventojai. 2016 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 77 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertina pozityviai. 76 proc. respondentų mano, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas, nes prisidėtų prie atliekų kiekio, susikaupusio Vilniaus regiono sąvartynuose, mažinimo. 42 proc. nuomone, atliekų deginimas prisidėtų prie po rūšiavimo likusių atliekų kiekių Vilniaus mieste mažinimo. 40 proc. teigia, kad tai padėtų sumažinti šilumos kainą Vilniaus mieste.