LESTO į tinklo modernizavimą iki 2025 metų ketina investuoti 1,7 mlrd. eurų
Energetikos įmonių grupės „Lietuvos energija“ valdoma elektros skirstymo bendrovė LESTO per artimiausią dešimtmetį planuoja iš esmės modernizuoti skirstomąjį tinklą. Siekdama užtikrinti patikimas, saugias ir išmaniai valdomas paslaugas, bendrovė į tinklo modernizavimą ir atnaujinimą iki 2025 metų numato investuoti 1,7 mlrd. eurų.
Tokius planus vasario 3 dieną spaudos konferencijoje pristatė LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius. Didžiausios investicijos planuojamos į gamtos reiškiniams atsparų, saugų ir patikimą, kokybiškas paslaugas užtikrinantį ir išmanų tinklą.
„Reikšminga skirstomojo tinklo dalis statyta prieš pusšimtį metų, todėl per artimiausius metus poreikis investicijoms bus ypač didelis. Jau dabar matome, jog išlaikyti tinklo patikimumo rodiklius dažnėjant gamtos stichijoms mums yra vis sunkiau. Todėl laukia didžiulis iššūkis – atnaujinti didžiąją dalį susidėvėjusio elektros tinklo, nes jis artimiausiu metu gali nebeatitikti klientų lūkesčių, patikimumo ir saugumo reikalavimų“ – sako LESTO vadovas.
Daugiausia – 511 mln. eurų – bendrovė ketina investuoti į tinklo atsparumo klimato reiškiniams didinimą. Tokiu būdu elektros oro linijos bus keičiamos požeminėmis arba oro izoliuotomis linijomis. Per artimiausius 11 metų tokių linijų dalį planuojama padidinti nuo 25 proc. iki 40 proc., arba nutiesti 18 tūkst. kilometrų požeminių ir izoliuotų linijų. Prognozuojama, kad 2015–2030 metais Lietuvos teritorijoje bus fiksuojama daugiau ekstremalių klimato reiškinių. Oro linijos yra mažiausiai atsparios audroms, todėl jų keitimui turi būti skiriamas didžiulis dėmesys.
426 mln. eurų ketinama investuoti į programą „Saugus ir patikimas tinklas“. Programos metu nesaugūs transformatoriai, kabelių linijos ir skirstomieji įrenginiai bus keičiami modernia, šiuolaikinius standartus atitinkančia įranga.
132 mln. eurų numatoma investuoti į elektros įtampos kokybės gerinimą. Tai leis išspręsti nekokybiškos įtampos problemą 41 tūkst. vartotojų sutvarkant beveik 9,1 tūkst. km įtampos kritimo paveiktų linijų.
Į išmaniojo tinklo projektus LESTO ketina investuoti 34 mln. eurų. Iki 2025 metų ketinama įgyvendinti septynis projektus, tarp jų – tinklo automatizavimo, išmaniųjų skaitiklių bandomieji projektai, vieningo dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo valdymo sistemos įdiegimas.
Likusios investicijos bus skirtos naujų vartotojų prijungimui, investicijoms į IT sistemas ir kitas priemones.
„Mūsų skaičiavimais, tam, kad vartotojai nepajustų didesnių elektros kainų svyravimų, investicijas reikia atlikti palaipsniui. Priešingu atveju, jei dabar nebūtų investuojama, po kelerių metų investicijų poreikis bus dar didesnis ir dėl to elektra kaina padidėtų gerokai daugiau“, - sakė energetikos viceministras Rokas Baliukovas.
Bendrovės investicijos turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Investicijas bendrovė numato finansuoti surenkamomis lėšomis už elektros skirstymą ir skolintomis lėšomis.
LESTO tinkle 2011–2013 metais įvyko 154 tūkst. gedimų – dėl jų verslo ir privatiems klientams nebuvo patiekta 6 mln. kW elektros energijos arba tiek, kiek visas Širvintų rajonas suvartoja per 2,5 mėnesio. Didžiausią neplanuotų nutraukimų dalį sudaro force majeure priskiriami įvykiai. Apie 80 proc. visų gedimų įvyksta 0,4 kV tinkle, likę 20 proc. – 10 kV tinkle.
Pagrindinė LESTO elektros ūkio dalis yra statyta 1960–1980 metais per Lietuvos elektrifikaciją, kurios metu buvo nutiesta dauguma linijų ir pastatyta didžioji dalis transformatorių.
Tokius planus vasario 3 dieną spaudos konferencijoje pristatė LESTO generalinis direktorius Aidas Ignatavičius. Didžiausios investicijos planuojamos į gamtos reiškiniams atsparų, saugų ir patikimą, kokybiškas paslaugas užtikrinantį ir išmanų tinklą.
„Reikšminga skirstomojo tinklo dalis statyta prieš pusšimtį metų, todėl per artimiausius metus poreikis investicijoms bus ypač didelis. Jau dabar matome, jog išlaikyti tinklo patikimumo rodiklius dažnėjant gamtos stichijoms mums yra vis sunkiau. Todėl laukia didžiulis iššūkis – atnaujinti didžiąją dalį susidėvėjusio elektros tinklo, nes jis artimiausiu metu gali nebeatitikti klientų lūkesčių, patikimumo ir saugumo reikalavimų“ – sako LESTO vadovas.
Daugiausia – 511 mln. eurų – bendrovė ketina investuoti į tinklo atsparumo klimato reiškiniams didinimą. Tokiu būdu elektros oro linijos bus keičiamos požeminėmis arba oro izoliuotomis linijomis. Per artimiausius 11 metų tokių linijų dalį planuojama padidinti nuo 25 proc. iki 40 proc., arba nutiesti 18 tūkst. kilometrų požeminių ir izoliuotų linijų. Prognozuojama, kad 2015–2030 metais Lietuvos teritorijoje bus fiksuojama daugiau ekstremalių klimato reiškinių. Oro linijos yra mažiausiai atsparios audroms, todėl jų keitimui turi būti skiriamas didžiulis dėmesys.
426 mln. eurų ketinama investuoti į programą „Saugus ir patikimas tinklas“. Programos metu nesaugūs transformatoriai, kabelių linijos ir skirstomieji įrenginiai bus keičiami modernia, šiuolaikinius standartus atitinkančia įranga.
132 mln. eurų numatoma investuoti į elektros įtampos kokybės gerinimą. Tai leis išspręsti nekokybiškos įtampos problemą 41 tūkst. vartotojų sutvarkant beveik 9,1 tūkst. km įtampos kritimo paveiktų linijų.
Į išmaniojo tinklo projektus LESTO ketina investuoti 34 mln. eurų. Iki 2025 metų ketinama įgyvendinti septynis projektus, tarp jų – tinklo automatizavimo, išmaniųjų skaitiklių bandomieji projektai, vieningo dispečerinio centro ir skirstomojo tinklo valdymo sistemos įdiegimas.
Likusios investicijos bus skirtos naujų vartotojų prijungimui, investicijoms į IT sistemas ir kitas priemones.
„Mūsų skaičiavimais, tam, kad vartotojai nepajustų didesnių elektros kainų svyravimų, investicijas reikia atlikti palaipsniui. Priešingu atveju, jei dabar nebūtų investuojama, po kelerių metų investicijų poreikis bus dar didesnis ir dėl to elektra kaina padidėtų gerokai daugiau“, - sakė energetikos viceministras Rokas Baliukovas.
Bendrovės investicijos turės teigiamą poveikį šalies ekonomikai. Investicijas bendrovė numato finansuoti surenkamomis lėšomis už elektros skirstymą ir skolintomis lėšomis.
LESTO tinkle 2011–2013 metais įvyko 154 tūkst. gedimų – dėl jų verslo ir privatiems klientams nebuvo patiekta 6 mln. kW elektros energijos arba tiek, kiek visas Širvintų rajonas suvartoja per 2,5 mėnesio. Didžiausią neplanuotų nutraukimų dalį sudaro force majeure priskiriami įvykiai. Apie 80 proc. visų gedimų įvyksta 0,4 kV tinkle, likę 20 proc. – 10 kV tinkle.
Pagrindinė LESTO elektros ūkio dalis yra statyta 1960–1980 metais per Lietuvos elektrifikaciją, kurios metu buvo nutiesta dauguma linijų ir pastatyta didžioji dalis transformatorių.
