LESTO šiemet jau nutiesė beveik 1 tūkstantį kilometrų požeminių elektros kabelių
Elektros skirstymo bendrovė LESTO per devynis šių metų mėnesius nutiesė 981 kilometrą požeminių elektros kabelių. Taip dar didesniam bendrovės klientų skaičiui bus užtikrintas patikimesnis elektros energijos skirstymas, nes toks tinklas yra atsparus siaučiančioms gamtos stichijoms.
Pasak Virgilijaus Žukausko, LESTO Elektros tinklo tarnybos direktoriaus, tokių investicijų nauda elektros vartotojams akivaizdžiai pasireiškia, kai siautėja gamtos stichijos, – oro linijas pakeitus požeminėmis, tikimybė, kad audros metu dings elektra, išnyksta.
„Didindami investicijas į požeminių elektros kabelių tiesimą pirmiausiai mes siekiame, kad jokia gamtos stichija neturėtų įtakos elektros energijos skirstymui. Be to, tai didina mūsų veiklos efektyvumą, nes požeminis elektros tinklas reikalauja mažiau priežiūros. Elektros energijos patikimumo didinimas yra mūsų pagrindinis tikslas – iki 2020 metų sieksime dešimtadaliu pagerinti elektros energijos tiekimo rodiklius“, – sako V. Žukauskas.
Anot jo, požeminės elektros kabelių linijos pirmiausiai tiesiamos ten, kur dėl gamtos stichijų dažniausiai sutrinka elektros energijos tiekimas dideliam skaičiui vartotojų.
Per devynis šių metų mėnesius nutiesta 12 proc. daugiau požeminių elektros kabelių nei pernai tuo pat metu. Bendrovė į 0,4-10 kV įtampos požeminių kabelių linijų tiesimą šiemet sausį-rugsėjį investavo beveik 115 mln. litų. Daugiausia kabelių linijų nutiesta Vilniaus regione (201 kilometras) ir Klaipėdos regione (191 kilometras).
Požeminės elektros linijos mažina tinklo priežiūros sąnaudas bei galimus nuostolius gamtos stichijų metu, gražina kraštovaizdį, mažina išlaidas, skiriamas želdinių, esančių šalia elektros oro linijų, genėjimui.
Be to, gamtos stichijų metu toks elektros tinklas nekelia pavojaus gyventojams. LESTO primena, jog prieš atliekant žemės kasinėjimo darbus ten, kur nutiesti požeminiai elektros kabeliai, būtina laikytis elektros tinklų apsaugos taisyklių. Bendrovė prašo nerizikuoti savo ar aplinkinių saugumu ir planuojamus kasinėjimo darbus pirmiausia suderinti su LESTO.
Šių metų rugsėjo pabaigoje bendras elektros skirstomųjų tinklų ilgis Lietuvoje sudarė daugiau nei 122 tūkst. kilometrų – jo pakaktų tris kartus apjuosti Žemės rutulį. Kabelių linijos sudaro 26,8 tūkst. kilometrų arba 21,9 proc. visų elektros skirstomojo tinklo linijų.
Pasak Virgilijaus Žukausko, LESTO Elektros tinklo tarnybos direktoriaus, tokių investicijų nauda elektros vartotojams akivaizdžiai pasireiškia, kai siautėja gamtos stichijos, – oro linijas pakeitus požeminėmis, tikimybė, kad audros metu dings elektra, išnyksta.
„Didindami investicijas į požeminių elektros kabelių tiesimą pirmiausiai mes siekiame, kad jokia gamtos stichija neturėtų įtakos elektros energijos skirstymui. Be to, tai didina mūsų veiklos efektyvumą, nes požeminis elektros tinklas reikalauja mažiau priežiūros. Elektros energijos patikimumo didinimas yra mūsų pagrindinis tikslas – iki 2020 metų sieksime dešimtadaliu pagerinti elektros energijos tiekimo rodiklius“, – sako V. Žukauskas.
Anot jo, požeminės elektros kabelių linijos pirmiausiai tiesiamos ten, kur dėl gamtos stichijų dažniausiai sutrinka elektros energijos tiekimas dideliam skaičiui vartotojų.
Per devynis šių metų mėnesius nutiesta 12 proc. daugiau požeminių elektros kabelių nei pernai tuo pat metu. Bendrovė į 0,4-10 kV įtampos požeminių kabelių linijų tiesimą šiemet sausį-rugsėjį investavo beveik 115 mln. litų. Daugiausia kabelių linijų nutiesta Vilniaus regione (201 kilometras) ir Klaipėdos regione (191 kilometras).
Požeminės elektros linijos mažina tinklo priežiūros sąnaudas bei galimus nuostolius gamtos stichijų metu, gražina kraštovaizdį, mažina išlaidas, skiriamas želdinių, esančių šalia elektros oro linijų, genėjimui.
Be to, gamtos stichijų metu toks elektros tinklas nekelia pavojaus gyventojams. LESTO primena, jog prieš atliekant žemės kasinėjimo darbus ten, kur nutiesti požeminiai elektros kabeliai, būtina laikytis elektros tinklų apsaugos taisyklių. Bendrovė prašo nerizikuoti savo ar aplinkinių saugumu ir planuojamus kasinėjimo darbus pirmiausia suderinti su LESTO.
Šių metų rugsėjo pabaigoje bendras elektros skirstomųjų tinklų ilgis Lietuvoje sudarė daugiau nei 122 tūkst. kilometrų – jo pakaktų tris kartus apjuosti Žemės rutulį. Kabelių linijos sudaro 26,8 tūkst. kilometrų arba 21,9 proc. visų elektros skirstomojo tinklo linijų.
